Šri Lankos istorija
Pietų Azijos istorija |
|||||
|---|---|---|---|---|---|
 |
|||||
| Šri Lankos istorija | |||||
| Šri Lankos priešistorė | |||||
| Anuradhapuros karalystė | |||||
| Lambakanų dinastija | |||||
| Čola imperija | |||||
| Polonaruvos karalystė | |||||
| Dombadenijos karalystė | |||||
| Gampolos karalystė | |||||
| Raigamos karalystė | |||||
| Džafnos karalystė | |||||
| Kote karalystė | |||||
| Kolonijinis Ceilonas | |||||
| Šri Lanka | |||||
| Pietų Azijos regionų istorijos Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija Bengalija · Kerala · Asamas · Orisa Maharaštra · Karnataka · Andhra Tamil Nadu · Šri Lanka · Maldyvai |
|||||
| Himalajų priekalnių istorija Kašmyras · Himačal Pradešas Utarakhandas · Nepalas · Limbuvanas Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas |
|||||
| Pietų Azijos istorija nuo 1947 m. Bangladešo istorija · Pakistano istorija Indijos Respublikos istorija |
|||||
|
|
|||||
Šri Lankos istorija – Šri lankos valstybės istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
Turinys |
Priešistorė [taisyti]
Šri Lankos sala nuo seno buvo gyvenama vedoidų tautų, tačiau I tūkst. pr. m. e. sala buvo apgyvendinama indoarijų išeivių iš šiaurės Indijos, kurie suformavo sinhalų tautybę. Vyko ir salos apgyvendinimas iš Tamilnado, iš kur į šiaurines salos pakrantes kėlėsi tamilai.
Anuradhapuros laikotarpis [taisyti]
Nuo maždaug IV a. pr. m. e. salą užėmė Indijos Vidžajų dinastija ir valdė įvairios vietinės dinastijos, III a. pr. m. e. Ašokos rūpesčiu paplito budizmas.
Per visą salos istoriją vyko nuolatinės kovos tarpusavyje ir su tamilų įsiveržimais. Iki pat XI a. valstybės sostine buvo Anuradhapura, kuri buvo sugriauta 1017 m. tamilų Čola imperijos invazijos metu.
Polonaruvos ir vėlesni laikotarpiai [taisyti]
Sostinę perkėlus į Polonaruvą, valstybė politiškai sustiprėjo Parakrama Bachu I (1164–1197) laikais, bet jo įpėdinių laikais vėl įsivyravo senoji netvarka: čia įsigalėjo Kalingos dinastija. Maža to, nuo XIII a. sala susiskaldė į pietus, valdomus sinhalų, ir šiaurę, valdomą tamilų (Džafnos karalystė). XIII–XV a. pietinė valstybė net 8 kartus keitė sostinę.
Kolonijinis laikotarpis [taisyti]
1505 m. atvyko portugalai, kuriuos 1658 m. išstūmė olandai. 1785 m. salą užvadė anglai. 1802 m. tapo britų kolonija. 1923 m. konstitucija numatė šiek tiek kitokią, nei kitų britų kolonijų, administraciją. Aukščiausioji valdžia priklausė 5 metams skiriamam gubernatoriui, kuris buvo atsakingas kolonijų ministrui.
Nepriklausomybė [taisyti]
1970 valstybė iškovojo nepriklausomybę.
|
||||||||||||||
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | Bahreinas | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
