Šri Lankos istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pietų Azijos istorija
PietuAzijosregionai.PNG
Srilanka-onr.jpg
Šri Lankos istorija
Šri Lankos priešistorė
Anuradhapuros karalystė
Lambakanų dinastija
Čola imperija
Polonaruvos karalystė
Dombadenijos karalystė
Gampolos karalystė
Raigamos karalystė
Džafnos karalystė
Kote karalystė
Kolonijinis Ceilonas
Šri Lanka
Pietų Azijos regionų istorijos
Hindustanas · Šiaurės Vakarų Indija
Bengalija · Kerala · Asamas · Orisa
Maharaštra · Karnataka · Andhra
Tamil Nadu · Šri Lanka · Maldyvai
Himalajų priekalnių istorija
Kašmyras · Himačal Pradešas
Utarakhandas · Nepalas · Limbuvanas
Sikimas · Butanas · Arunčial Pradešas
Pietų Azijos istorija nuo 1947 m.
Bangladešo istorija · Pakistano istorija
Indijos Respublikos istorija
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Šri Lankos istorija – Šri lankos valstybės istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.

Priešistorė[taisyti | redaguoti kodą]

Šri Lankos sala nuo seno buvo gyvenama vedoidų tautų, tačiau I tūkst. pr. m. e. sala buvo apgyvendinama indoarijų išeivių iš šiaurės Indijos, kurie suformavo sinhalų tautybę. Vyko ir salos apgyvendinimas iš Tamilnado, iš kur į šiaurines salos pakrantes kėlėsi tamilai.

Anuradhapuros laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo maždaug IV a. pr. m. e. salą užėmė Indijos Vidžajų dinastija ir valdė įvairios vietinės dinastijos, III a. pr. m. e. Ašokos rūpesčiu paplito budizmas.

Per visą salos istoriją vyko nuolatinės kovos tarpusavyje ir su tamilų įsiveržimais. Iki pat XI a. valstybės sostine buvo Anuradhapura, kuri buvo sugriauta 1017 m. tamilų Čola imperijos invazijos metu.

Polonaruvos ir vėlesni laikotarpiai[taisyti | redaguoti kodą]

Sostinę perkėlus į Polonaruvą, valstybė politiškai sustiprėjo Parakrama Bachu I (1164–1197) laikais, bet jo įpėdinių laikais vėl įsivyravo senoji netvarka: čia įsigalėjo Kalingos dinastija. Maža to, nuo XIII a. sala susiskaldė į pietus, valdomus sinhalų, ir šiaurę, valdomą tamilų (Džafnos karalystė). XIII–XV a. pietinė valstybė net 8 kartus keitė sostinę.

Kolonijinis laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

1505 m. atvyko portugalai, kuriuos 1658 m. išstūmė olandai. 1785 m. salą užvadė anglai. 1802 m. tapo britų kolonija. 1923 m. konstitucija numatė šiek tiek kitokią, nei kitų britų kolonijų, administraciją. Aukščiausioji valdžia priklausė 5 metams skiriamam gubernatoriui, kuris buvo atsakingas kolonijų ministrui.

Nepriklausomybė[taisyti | redaguoti kodą]

1970 valstybė iškovojo nepriklausomybę.