Arbatos kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Arbatos gėrimo ceremonija Japonijoje

Arbata dažnai geriama bendraujant, anksti ryte dėmesio sutelkimui, nes joje yra teofilino ir kofeino (kartais vadinamo „teinu“), nors egzistuoja ir dekofeinuotos arbatos.

Skirtingose kultūrose atsirado arbatos ceremonijos. Geriausiai žinoma japonų ceremonija yra sudėtinga, formali ir rami. Yra ir kitų: korėjiečių arbatos ceremonija, keli tradiciniai arbatos ruošimo būdai kinų arbatos kultūroje.

Europa[taisyti | redaguoti kodą]

Airija[taisyti | redaguoti kodą]

Airija jau seniai yra viena didžiausių arbatos vartotojų pasaulyje. Nacionalinis vidurkis yra keturi puodeliai per dieną, o dauguma žmonių išgeria šešis ir daugiau.

Britanija[taisyti | redaguoti kodą]

Britai yra didžiausi arbatos vartotojai pasaulyje pagal arbatos kiekį, tenkantį vienam žmogui: vidutiniškai kiekvienas žmogus suvartoja 2,5 kg per metus. Britams arbatos gėrimas nėra delikati, išpuoselėta kultūrinė išraiška – puodelis arbatos geriamas kelis kartus per dieną be jokių ceremonijų.
„Tea“ (angl. „arbata“) yra ne tik gėrimo pavadinimas, bet ir vėlyvo vidurdienio lengvas užkandis, nepriklausomai nuo to, kas geriama. Ne Jungtinėje Karalystėje tai vadinama „high tea“, o Jungtinėje Karalystėje „high tea“ reiškia vakarienę. Šis terminas, matyt, kilo iš valgymo prie „high“ (pagrindinio) stalo.
Arbata dažniausiai patiekiama su pienu (ne grietinėle) ir cukrumi. Jungtinėje Karalystėje taip pat egzistuoja arbatos namų tradicija, kai patiekiamas tradicinis kremas ir džemas ant paplotėlių, nors šis paprotys nuo Antrojo pasaulinio karo jau nyksta. Devone ir Kornvelyje ypač populiaros kreminės arbatos. Lyons Corner House yra klestintis tokių arbatos namų tinklas.

Čekija[taisyti | redaguoti kodą]

Pastaraisiai metais specifinė arbatos kultūra išsivystė Čekijos Respublikoje. Atsirado įvairių stilių arbatų namai, tačiau nepaisant to, kad turi tokį patį pavadinimą, skiriasi nuo britiško stiliaus arbatos namų. Grynos arbatos ruošiamos pagal tos šalies, iš kurios yra kilusios, papročius. Galima rinktis iš visų arbatą ruošiančių šalių net 80 rūšių arbatų. Skirtingi arbatos namai sukūrė įvairius arbatų ruošimo ir pateikimo metodus.

Azija[taisyti | redaguoti kodą]

Honkongas[taisyti | redaguoti kodą]

Honkonge angliško stiliaus arbata išsivystė į naują vietinio stiliaus gėrimą – „Honkongo arbata su pienu“ arba tiesiog „pieno arbata“. Ji populiari cha chaan tenge ir greito maisto parduotuvėse, tokiose, kaip kaip Café de Coral ir Maxims Express. Tradicinės kinų arbatos – žalioji arbata, „Gėlių arbata“, „Jazminų arbata“, „Pu - erh“ arbata – yra populiarios ir dažniausiai patiekiamos „Dim sum“ restoranuose per „Yum cha“.

Indija[taisyti | redaguoti kodą]

Arbatos sodai Ooty

Indija yra viena didžiausių arbatos gamintojų. Beveik visa suvartojama arbata yra juodoji indiška arbata.

Arbata geriama kaip pusryčių ir vakarienės gėrimas. Dažnai patiekiama kaip masala chai su pienu ir cukrumi, kartais su prieskoniais. Arbatžolės verdamos vandenyje, po truputį pilant pieno. (apytikriai 2 dalys vandens, 1 - pieno). Būtina paminėti, kad labai svarbu prieskoniai. Truputis juodųjų pipirų, cinamono, kardamono, anyžių (maždaug po 1/4 šaukštelio litrui arbatos), šiek tiek imbiero, 2-4 gvazdikėliai ir daug rudojo cukraus. Arbata tikrai turi būti saldi.

Pagal etiketą kultūringa kiekvienam svečiui pasiūlyti arbatos. Arbata įėjo ir į kai kurias idiomas: prašyti pinigų už „chai - pani“ reiškia arbatpinigių prašymą, nors kai kuriose valstijose tai gali reikšti išpirkos prašymą.

Iranas[taisyti | redaguoti kodą]

Į Persiją (Iranas) arbata pateko per Indiją ir greitai tapo nacionaliniu gėrimu. Iraniečiai pagal arbatos suvartojimą yra vieni pirmųjų pasaulyje. Beveik visas šiaurinis Iranas palei Kaspijos jūrą yra tinkamas arbatos auginimui. Ypač didelės arbatos plantacijos yra Gilano provincijoje Alborzo kalvose. Milijonai žmonių dirba arbatos industrijoje.
Nuo senų laikų iraniečiai turi Châikhâne (Arbatos namus), kurie vis dar yra svarbi socialinė vieta. Unikali tradicija arbatą gerti iš lėkštutės, o prieš geriant į burną įsidėti cukraus gabaliuką.

Japonija[taisyti | redaguoti kodą]

Kiniška arbatos ceremonija

Japonijoje labai populiari šalta arbata. Kavinėse ir restoranuose maistas dažniausiai patiekiamas su karšta ar šalta „Žaliąja arbata“. „Juodoji arbata“ su pienu ar citrina patiekiama dažniausiai vakarietiško stiliaus restoranuose. Įvairių karštų ir šaltų arbatų siūloma pardavimo automatuose.

Kiniškos tamsios keramikos ritualai ir tradicijos buvo pritaikyti Japonijoje XII a. pradžioje ir davė pagrindą Japonijos arbatos ceremonijai, kuri savo galutinę formą įgavo XVI amžiuje.

Kinija[taisyti | redaguoti kodą]

Kinų prižiūrėtojas Chakva arbatos plantacijoje Batumi šiaurėje, prieš 1915

Kinijoje nuo Tangų dinastijos laikų arbata buvo pagarbos objektas. Songų dinastijos metu vykdavo formalūs arbatos ragavimai, panašiai kaip dabar vyksta vynų ragavimas. Daug dėmesio buvo skiriama estetiškam indų serviravimui.

Kinijos kultūroje svarbi vieta skiriama arbatai, dėl to daugumoje kinų gyvenamųjų namų ir verslo rajonų galima rasti arbatos namus, kur siūlomos karštos bei šaltos arbatos ir įvairūs prie jų tinkami užkandžiai. Nuo vidurdienio tipiški kiniški arbatos namai būna užimti studentų ir verslininkų, o naktį – tai naktibaldų ir gangsterių vieta.

Istoriškai Kinijoje egzistavo du arbatos gėrimo laikotarpiai, besiskiriantys arbatos gaminimo ir vartojimo formomis. Tai buvo Arbatos plytelės ir Palaidų arbatos lapų periodai.

  • Arbatos plytelės laikotarpis.

Prieš Mingų dinastiją arbata buvo gaminama iš „arbatos plytelių“.

Po nuėmimo, arbatos lapai iš dalies arba visiškai išdžiovinami ir susmulkinami prieš suspaudžiant į plyteles. „Pu - erh“ spaudimas - tai šio proceso palikimas. „Arbatos plytelės“ kartais būdavo naudojamos ir kaip valiuta. Kad arbata būtų tvirta, įmaišoma rišančiųjų medžiagų (pvz., kraujo). Šiame periode arbata buvo labiau mėgiama dėl jos formų nei dėl skonio. Smulkintos arbatos vartojimą vis dar galima pamatyti japoniškoje arbatos ceremonijoje arba Čadoje.

Arbatos paruošimas vyko keliais etapais:

  1. Kepimas. Arbatos plytelės kepinamos virš ugnies, kad būtų sunaikinti vabzdžiai ir piktžolės, kurie galėjo atsirasti sandėliuose, laikant arbatą neuždengtą. Taip arbata įgaudavo malonų skonį.
  2. Smulkinimas. Toliau plytelės smulkinamos į miltus ir gaunama smulkinta arbata, panaši į japonišką Matcha.
  3. Sudrumstimas. Smulkinta arbata maišoma su karštu vandeniu ir sudrumsčiama. Kol arbata nusėda, įdomu stebėti įvairias joje susidarančias formas.
  4. Serviravimas. Susmulkinta ir sudrumsta arbata reikalavo tamsių ir įvairiaformių puodelių, kad būtų galima mėgautis arbatos miltelių nusėdimu. Puodeliai turėjo savo vardus. Labiausiai vertinami net ir šiandien: „Aliejaus dėmė“, „Papūgos plunksnos“, „Kiškio oda“, „Vėžlio kiautas“. Arbatos mišiniai raštuotuose puodeliuose buvo minimi tų laikų poezijoje. Dažnai skambančios frazės: „papūga besisukančiuose debesyse“, „sniegas ant kiškio kailio“.
  • Palaidų lapų arbatos laikotarpis.

Po 1391 metų, imperatorius Hung Vu, pirmasis Mingų dinastijos imperatorius, paskelbė, kad arbata rūmams turi būti tiekiama ne plytelėmis, o palaidais lapais. Imperatoriškasis įsakymas greitai pakeitė arbatos gėrimo papročius. Tai išliko ir dabartinėje arbatos ruošimo kultūroje. Atsiradus naujajam metodui, atsirado ir nauji indai.

  1. Arbatos puodelis turėjo būti toks, kad lapams atsiskiriant nuo indo, būtų tinkama gėrimo koncentracija. Arbata turi išlikti šilta, o lapai išimami, kai to reikia.
  2. Arbatos dėžutės atsirado, kad galima būtų išlaikyti arbatos skonį, nes ji greičiau praranda skonines savybes, nei arbatos plytelės. Galiausiai dėl naujo arbatos ruošimo metodo natūralus arbatos aromatas tapo pirminiu tikslu.
  3. Arbatos indai taip pat akivaizdžiai pasikeitė. Labiau vertinami tapo mažesni indai, paprasto dizaino, negu dideli, formomis puošti indai, kurie buvo tinkami grožėtis smulkintos arbatos sukurtais vaizdais. Maži indai tikriausiai buvo naudojamas dėl to, kad juos naudojant galima geriau pajusti ir įvertinti arbatos skonį ir aromatą.

Taip pat skaitykite skyrelius Taivanas, Tibetas ir Hong Kongas.

Rusija[taisyti | redaguoti kodą]

Arbatos rinkimas rytinėse Juodosios jūros pakrantėse prieš 1915

Rusijoje arbatą gerti yra įprasta puodeliuose, užpylus karštu vandeniu (pora arbatos puodelių, 'чай парой чайников'). Tradicinis vandens virimo indas - virdulys (cамовар). Arbata geriama, perpilant iš puodelio į lėkštelę, kad greičiau atauštų, užkandama saldumynais. Arbatos gėrimas yra šeimos tradicija, dažniausiai patiekiant su cukrumi, citrina, įvairiais džemais, užkandžiais, saldainiais, suspausta obuolių tyre.

Sandraugos šalys[taisyti | redaguoti kodą]

Devonšyro arbata geriama arbatos namuose nuo Jungtinės Karalystės, Australijos, Indijos iki Naujosios Zelandijos. Devonšyro arbata yra beveik nežinoma Jungtinėse Valstijose. Žodis „arbata“ Britanijos tautų sandraugos šalyse gali būti naudojamas ir valgymo metui apibūdinti, nepriklausomai nuo to, ar jo metu geriama arbata, ar ne. Dėl to, pvz., Naujojoje Zelandijoje siūloma išgerti „cuppa“ (kaip „cup of tea“).

Šri Lanka[taisyti | redaguoti kodą]

Šri Lankoje arbata yra patiekiama anglišku stiliumi, t. y. su pienu ir cukrumi, bet pienas visada pašildomas. Arbata Šri Lankoje labai populiari ir tapo jos kultūros dalimi.

Taivanas[taisyti | redaguoti kodą]

Neseniai atsirado populiari jaunimo burbulinė arbataTaivano. Šis azijietiškas gėrimas Jungtinėse Valstijose paplito 2000 metais. Dažniausiai jis vadinamas „Burbulų arbata“, „Perlinio pieno arbata“ arba „Boba“ (žr. naujieną). Burbulinės arbatos galima rasti didžiuosiuose Europos miestuose: Londone, Paryžiuje.

Tibetas[taisyti | redaguoti kodą]

Tradiciškai arbata gaminama iš plytelių ir jako pieno. Į užpiltą arbatą dedama sviesto, pieno, druskos ir cukraus. Pakaitinama, kad suformuotų „Po cha“, ir išmaišoma. Galima naudoti „Juodąją arbatą“, pieną, sviestą. (žr. receptą)

Turkija[taisyti | redaguoti kodą]

Turkiška arbata arba „Çay“ geriama visoje Turkijoje. Turkiška arbata verdama virdulyje, o ne plikoma. Gali būti stipri „koyu“ (tamsi) arba silpna „açik“ (atvira). Arbata geriama iš mažų stiklinių, kad matytųsi arbatos spalva ir cukraus gabaliukai. Kadangi Turkija yra musulmoniška šalis, arbata pakeičia alkoholį.

Jungtinės Amerikos Valstijos[taisyti | redaguoti kodą]

Kolonijiniu laikotarpiu arbata ir arbatos mokesčiai buvo pagrindinis ginčų objektas tarp Anglijos ir jos kolonijų Amerikoje. Tai lėmė Bostono Arbatėlę - įžanginį Amerikos Revoliucijos įvykį, kai kolonistai Bostono Uoste išmetė arbatos krovinį iš trijų britų laivų. Dėl to laikotarpio arbatos boikotų vis daugiau pradėta vartoti kavos ir kitų gėrimų. Dabar JAV kava yra populiaresnė nei arbata.

JAV arbata dažniausiai patiekiama šalta arba „ledinė“. Paprastai tokia arbata yra saldinama, kartais paskaninant citrina. Arbata parduodama palaidais arbatžolių lapeliais ir arbatos maišeliuose. Dar vartojami „Momentinės šaltos arbatos miksai“, kurie ruošiami išdžiovinus pagamintą arbatą, panašiai kaip tirpi kava.

Dėl šaltos arbatos populiarumo atsirado dar vienas stalo įrankis - ledinės arbatos šaukštelis, kuris nuo standartinio arbatos šaukštelio skiriasi ilgesniu koteliu cukraus išmaišymui aukštose šaltos arbatos stiklinėse.

Pietinėje JAV dalyje populiari ledu atšaldyta „Saldi arbata“ su cukrumi arba kukurūzų sirupu. Kai sakoma „arbata“, turima galvoje „saldi šalta arbata“.

Šiaurinėje šalies dalyje „arbata“ yra karštas gėrimas.

Teksase šalta arbata (tariama „ahstee“ dialektu) beveik visada reiškia šviežiai užpiltą nesaldintą arbatą, patiekiamą auštose stiklinėse, papuošus citrinos skiltele.

  • Alkoholinė arbata (Long Ailando ledinė arbata)

Tai ne arbata, o alkoholinis gėrimaskokteilis, kuris, teisingai paruošus, yra tokio pat skonio, kaip ledinė arbata.