Žalioji arbata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Arbatos lapelis iki ir po arbatos virimo

Žalioji arbataarbata, kurią gaminant lapelių oksidacijos procesas sustabdomas po minimalaus laiko. Ryte skinti lapeliai nevytinami, o oksidacija stabdoma kaitinant: naudojant garus (tradicinis japoniškas metodas) arba sausai kepinant karštose keptuvėse (tradicinis kiniškas metodas). Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralinės medžiagos, teinai, taninai.

Arbatos lapai paliekami džiūti pavieniui arba suvynioti į mažus kamuoliukus, jeigu gaminama Parako arbata. Pastarasis procesas užima daug laiko ir dažniausiai taikomas tik aukštesnės kokybės Pekoe arbatoms. Arbata dažniausiai apdorojama praėjus 1-2 dienoms po derliaus nuėmimo.

Žaliosios arbatos ruošimas[taisyti | redaguoti kodą]

Žalioji arbata ruošiama ilgiau nei juodoji. Verdančiu vandeniu užpilama 3-4 kartus taip, kad užplikymo procesas truktų 8-10 minučių. Vandens temperatūra žaliajai arbatai – 80 °C-85 °C. Kuo aukštesnė lapų kokybė, tuo žemesnė turi būti temperatūra. Kad arbata iškart neatšaltų, indas, kuriame ji yra pritraukiama, taip pat turi būti pašildytas.


Commons-logo.svg Vikiteka: Žalioji arbata – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka