Mjanmų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mjanmų kalba
(MyanmaSa.png Rašytinė)
(Mranmacaka.svg Šnekamoji)
Kalbama: Mianmare, Tailande, Bangladeše, Malaizijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Laose, Singapūre
Kalbančiųjų skaičius: 42 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 34
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Kinų-tibetiečių
 Tibetiečių-mjanmų
 Lolų-mjanmų
 Mjanmų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Mianmare
Prižiūrinčios institucijos: Mjanmų kalbos komisija (Myanmar Language Commission)
Kalbos kodai
ISO 639-1: my
ISO 639-2: bur (B) / mya (T)
ISO 639-3: mya

Mjanmų kalba (MyanmaSa.png: [mjàNmàsà]), birmiečių kalba – oficiali Mianmaro Sąjungos kalba. Tai gimtoji kalba bamarams, rachinams ir kitoms jiems giminingoms tautoms. Mjanmų kalba priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimos tibetiečių-mjanmų šakai. Šia kalba šneka apie 42 mln. žmonių: 32 mln. kaip pirmąja ir apie 10 mln. kaip antrąja gimtąja kalba. Mjanmų kalba yra toninė ir amorfinė (neturi gramatinių formų) kalba. Mjanmų kalba naudoja mjanmų raštą, atėjusį iš monų rašto, paremto senovės Indijos abėcėle Brahmi.

Kalbos pavadinimai[taisyti | redaguoti kodą]

Mjanmų kalba turi du žodžius, reiškiančius kalbą: စာ – ca ([sà]), kuris reiškia rašytinę kalbą; ir စကား – ca.ka ([zəgá]), reiškiantį šnekamąją kalbą. Todėl mjanmų kalba turi du savivardžius: MyanmaSa.png mranma ca, reiškiantį rašytinę mjanmų kalbą, ir Mranmacaka.svg mranma ca.ka, reiškiantį šnekamąją mjanmų kalbą. မ္ရန္‌မာ :mranma yra tariama kaip [mjàNmà] arba rečiau, šnekamojoje kalboje [bəmà]. Mjanmų kalbos apibūdinimas: „Tarimas tai tik garsas, jei rašyba gera“ (ဖတ္‌တော့အသံ၊ရေးတော့အမ္ဟန္‌။ :[pʰaʔ dɔ̰ əθàn jé dɔ̰ əm̥àn]); atspindi skirtumus tarp rašytinės ir šnekamosios mjanmų kalbos, kai tarimas paraidžiui neparodo tikrojo tarimo.

Dialektai ir akcentai[taisyti | redaguoti kodą]

Bandrinė mjanmų kalba yra išvesta iš Jangono apylinkių tarmių ir patarmių. Labai saviti mjanmų kalbos dialektai egzistuoja Mianmaro rytinėje pakrantėje (Mjeiko, Palaw, Yaw, Davėjaus tarmės). Mandalajaus dialektas labiausiai išsiskiria įvardžio က္ယ္ဝန္‌တော‌‌္‌ (kya. nau [tʃənɔ̀]) naudojimu tiek vyriškos, tiek moteriškos giminės asmenims, kai tuo tarpu Jangone, vyriškai giminei naudojamas က္ယ္ဝန္‌မ (kya. ma. [tʃəma̰]). Rachinų tarmė, labiausiai primena archajinę mjanmų kalbą, ypač todėl, kad išlaikė garsą [r], kuris tapo garsu [j] standartinėje mjanmų kalboje (nors rašyboje išlaikoma raidė "r"). Rytinės pakrantės (Tanintairio provincijos) dialektai (pvz., Mjeiko) dažniausiai susilpnina glotinio sprogimo intensyvumą. Davėjaus tarmė išsaugojo [-l-] vidurinės eilės balsį, kuris taip pat aptinkamas tik senosios mjanmų kalbos transkripcijose. Nepaisant žodyno ir tarimo skirtumų, tarp dialektų yra stiprus bendras ryšys ir atskirų tarmių vartotojai tarpusavyje susišneka be kliūčių.

Mjanmų kalba priskiriama dviem kategorijoms. Viena iš jų, oficialioji, vartojama literatūroje, oficialiuose leidiniuose, radijo programose, viešosiose kalbose. Kita, šnekamoji, vartojama kasdieniuose pokalbiuose. Taip pat yra skirtingos šnekamosios kalbos šakos. Viena forma naudojama šnekant su vyresniaisiais ir mokytojais. Yra naudojami skirtingi įvardžiai savęs įvardijimui (kaip antai က္ယ္ဝန္‌တော‌‌္‌ arba က္ယ္ဝန္‌မ vartosena). Šnekant su tokios pat padėties ar jaunesniu žmogumi, yra vartojamas įvardis ငာ (nga [ŋà]). Kai kalbama su budistų vienuoliu, žmogus į jį turi kreiptis „poun-poun“, o save įvardyti ဒဂာ (da. ga [dəgà]). Mianmaro budistų vienuoliai, su kolegomis vienuoliais, dažnai kalba Pāli kalba, kurios pagrindinių žinių tikimasi iš visų ištikimų mianmariečių budistų vienuolių.

Lotynizacija ir transkribavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nėra patvirtintos oficialios lotynizacijos (romanizacijos; nelotyniško pagrindo rašmenų perraša lotyniška abėcėle) sistemos mjanmų kalbai. Buvo mėginta vieną sukurti, tačiau nesėkmingai. Mjanmų kalbos garsų kopijavimas lotyniškais rašmenimis yra komplikuotas. Yra Pali pagrindo transkribavimo sistema, sukurta Mjanmų kalbos komisijos (MLC; Myanmar Language Commission). Tačiau šia sistema remiantis, transkribuojami tik oficialiosios mjanmų kalbos garsai, ir ši sistema yra pagrįsta rašyba, o ne tarimu. Taip pat buvo pasiūlytos kelios šnekamosios kalbos transkripcijos sistemos, bet nė viena iš jų nėra išskiriama kaip tikslesnė.

Mjanmų kalbos transkribavimui nėra nustatyto standarto, kas labai matosi įvairiose Mianmaro vietovardžių transkripcijose anglų kalboje (iš kur dažniausiai perrašoma į kitas kalbas).

Rašmenys[taisyti | redaguoti kodą]

Mjanmų kalbos rašmenys susideda iš cirkuliarų, puscirkuliarių ir diakritinių ženklų. Mjanmų raštas, tai abugida, kurioje visos raidės turi būdingą balsį အ (a. [a̰] arba [ə]). Intonacijos išreiškiamos diakritiniais ženklais, raidžių kairėje, dešinėje, viršuje ir apačioje, bet žymėjimas ne visada nurodo tikrinę intonaciją. Panašiai, rašytinėje mjanmų kalboje išliko visos, nosiniais garsais išreikštos, galūnės ([-n, m, -ŋ]), kurios šnekamojoje mjanmų kalboje virsta [-n]. Išimtis yra garsas [-ɲ], kuris šnekamojoje mjanmų kalboje gali virsti daugeliu atvirųjų balsių ([i, e, ɛ]). Panašiai, kitos priebalsinės galūnės ([-s, -p, -t, -k]) virsta [-ʔ]. Panašūs virsmai yra pastebimi ir kitose kalbose, pavyzdžiui, Šanchajaus ir Kantono kinų kalbos variantuose.

Seniausi žinomi įrašai mjanmų kalba, datuojami XII a., užrašams ant Myazedi akmens, kur buvo surašyta istorija apie princą Yukuzumą, Pyu, monų, Pali ir mjanmų kalbomis. Karaliaus Anawrahtos valdymo Mianmare metu, monų raštas, kilęs iš senovės Indijos abėcėlės Brahmi, buvo pasirinktas mjanmų kalbai transkribuoti. Pritaikant prie mjanmų kalbos fonologijos, monų raštas buvo labai pakeistas. Intonacijų žymėjimo standartai buvo sukurti tik 1700 m. Mjanmų kalbos rašyba labai modifikavosi britų kolonizacijos laikais, kada ji buvo standartizuota per žodynus ir kalbininkus.

Mjanmų kalbos Unicode koduotė[taisyti | redaguoti kodą]

Mjanmų kalbos Unicode simboliai yra U+1000 … U+109F:

    0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 A B C D E F
1000   က
1010  
1020    ိ  ီ  ု
1030    ူ  ဲ  ံ  ့  း  ္
1040  
1050  
1060  
1070  
1080  
1090  

Norint matyti mjanmų rašto simbolius, reikalingas vienas iš nemokamų šriftų:

Fonologija[taisyti | redaguoti kodą]

Priebalsiai[taisyti | redaguoti kodą]

Mjanmų kalboje yra šie priebalsiai:

Abilūpiniai (bilabialiniai) Dantiniai (dentaliniai) Alveoliniai Postalveoliniai
ir palataliniai
Velariniai (gomuriniai) ir
labiovelariniai
Gerkliniai (glotaliniai) Kiti
Sprogstamieji ir afrikatos p b t d tʃʰ k g ʔ  
Nosiniai m n ɲ̥ ɲ ŋ̊ ŋ   N
Pučiamieji (frikatyviniai)   θ (ð) s z ʃ   h  
Pučiamieji (spirantai)   (r) j (ʍ) w  
Šoniniai (lateraliniai)   l  

Garsas /r/ yra beveik nevartojamas, ir pasitaiko tik vietovardžiuose, kurių pavadinimai kilę iš sanskrito ar Pali kalbų (pvz., Amarapura, tariamas kaip [àməra̰pùra̰]), taip pat angliškos kilmės žodžiuose. Istoriškai, grasas /r/ mjanmų kalboje virto į /j/, ir paprastai garsas /j/ pakeičia /r/ taip pat ir skoliniuose iš Pāli kalbos, pvz., ရဟန္တာ : ra.hanta (vienuolis) tariamas kaip /jəhàNdà/, arba ရာဇ : raja. kaip /jàza̰/. Retkarčiais /r/ pakeičiama į /l/, pavyzdžiui, iš Pali kalbos kilusiame žodyje တိရစ္ဆာန္ : ti.rac hcan (gyvūnas), kuris yra tariamas kaip [təreiʔ sʰàn] arba [təleiʔ sʰàn]. Panašiai, garsas /ʍ/ yra retas, praktiškai išnykęs iš šiandieninės mjanmų kalbos, išskyrus svetimvardžių transkripcijas. Garsas [ð], taip pat neįprastas, išskyrus kaip garso /θ/, skardusis alofonas.

Garsai /pʰ, p/ yra dažnai tariami kaip /b/, /kʰ, k/ arba /g/, garsas /tʃʰ, tʃ/ paprastai virsta /dʒ/, o garsas /sʰ, s/ į /z/ (sudurtiniuose žodžiuose). Garsas /dʒ/, kai po jo seka nazalizuota galūnė, gali virsti į /j/. Pavyzdžiui, žodis palaidinukė (အင္က္ယီ : ang kyi), gali būti ištartas /èiNdʒí/ arba /èiNjí/. Bet taip atsitinka tik sudurtiniuose žodžiuose.

Nosinis garsas /N/ ištariamas tik po balsio arba prieš priebalsį, tokiu būdu žodis /mòuNdáiN/ (audra) yra ištariamas kaip [mõ̀ũndã́ĩ].

Balsiai[taisyti | redaguoti kodą]

Mjanmų kalboje yra šie balsiai:

Vienbalsiai (monoftongai) Dvibalsiai (diftongai)
Priešakinės eilės Užpakalinės eilės Priešakinės eilės dvibalsiai Užpakalinės eilės dvibalsiai
Uždarieji i u
Pusiau uždarieji e o ei ou
Vidurinieji ə
Atvirieji vidurinieji ɛ ɔ
Atvirieji a ai au

Vienbalsiai /e/, /o/, /ə/, ir /ɔ/ pasitaiko tik atviruosiuose skiemenyse; dvibalsiai /ei/, /ou/, /ai/, ir /au/ pasitaiko tik uždaruosiuose skiemenyse.

Tonai (intonacijos)[taisyti | redaguoti kodą]

Mjanmų kalba yra toninė kalba, o tai reiškia galimus foneminius kontrastus balsių intonacijose. Mjanmų kalboje, šie kontastai apima ne tik garso stiprumą, bet ir fonaciją, garso intensyvumą (garsumą), trukmę, balsių tembrą. Mjanmų kalboje yra keturi kontrastiniai (gretinamieji) tonai. Lentelėje tonai pateikiami su balsiu /a/, kaip pavyzdžiu.

Tono pavadinimas Simbolis
(pavyzdys /a/)
Aprašymas
Žemutinis (နိမ္‌့သံ) à Normali fonacija, vidutinė trukmė, žemas intensyvumas (garsumas), žemas (dažnai nedaug pakylantis) garso stiprumas
Aukštutinis (တက္‌သံ) á Kartais šiek tiek kvėpčiojantis, palyginti ilgas, aukšto intensyvumo (garumo), aukšto garso stiprumo; dažnai nusileidžiantis prieš pauzę
Girgždantysis (သက္‌သံ) Įtempta arba girgždanti fonacija (kartais su silpnu glotiniu sprogimu), vidutinė trukmė, aukštas intensyvumas (garsumas), aukštas (dažnai nedaug nusileidžiantis) garso stiprumas
Žemėjantis aukštutinis (တုိင္‌သံ) Centralizuotas balsio tembras, glotinis sprogimas galūnėje, nedidelė trukmė, aukštas garso stiprumas

Apačioje išvardyti žodžiai skiriasi vienas nuo kito tik tonu (intonacija):

  • Žemutinis tonas /kʰà/ 'sukrėtimas'
  • Aukštutinis tonas /kʰá/ 'būti aitriam'
  • Girgždantysis tonas /kʰa̰/ 'rinkliava'
  • Žemėjantis aukštutinis tonas /kʰaʔ/ 'nusimauti'

Skiemenyse, besibaigiančiuose /N/, žemėjantis aukštutinis tonas nenaudojamas:

  • Žemutinis /kʰàN/ 'patirti'
  • Aukštutinis /kʰáN/ 'išdžiūti'
  • Girgždantis /kʰa̰N/ 'nustayti'

Skiemenų struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mjanmų kalboje egzistuoja ši skiemenų struktūra: Priebalsis(Garsas /j/)Balsis((Balsis)Priebalsis), kuri apibūdina skiemens pradžią, susidedančią iš nebūtinai pusbalsiu nusileidžiančio priebalsio. O skiemens rimas susidaro iš vienbalsio, vienabalsio su priebalsiu, arba dvibalsio su priebalsiu. Skiemens pradžioje priebalsiai gali būti tik /ʔ/ ir /N/. Keli skiemenų struktūros pavyzdžiai:

  • Pr. Bals. /mè/ 'mergaitė'
  • Pr. Bals. Pr. /mɛʔ/ 'maldauti'
  • Pr. /j/ Bals. /mjè/ 'Žemė'
  • Pr. /j/ Bals. Pr. /mjɛʔ/ 'akis'
  • Pr. Bals. Bals. Pr. /màuN/ 'kreipinys į jaunuolį'
  • Pr. /j/ Bals. Bals. Pr. /mjáuN/ 'griovys'

Skiemenys su balsiu /ə/ yra riboti:

  • Tai turi būti atvirieji skiemenys
  • Jie neišlaiko tono
  • Jie gali turėti tik paprastą, priebalsinę pradžią (jokio pusbalsio po priebalsio)
  • Tai negali būti paskutinis žodžio skiemuo

Keli žodžių, turinčių skiemenis su balsiu /ə/, pavyzdžiai:

  • /kʰə.louʔ/ 'gumbas'
  • /pə.lwè/ 'fleita'
  • /θə.jɔ̀/ 'išjuokti'
  • /kə.lɛʔ/ 'būti pasileidusiam'
  • /tʰə.mə.jè/ 'ryžių nuoviras'

Gramatika[taisyti | redaguoti kodą]

Mjanmų kalboje vartojama „veiksnio-papildinio-veiksmažodžio“ žodžių tvarka. Vienintelė šios taisyklės išimtis yra veiksmažodis 'būti', က (kà. [ga̰]), kuris eina iš karto po veiksnio. Mjanmų kalbos įvardžiai vartojami pagal apibūdinamojo lytį ir socialinę padėtį. Mjanmų kalba yra vienskiemenė, joje kiekvienas žodis yra šaknis, prie kurios gali prisidėti priešdėlis iš dalelytės, bet ne iš kito žodžio. Sakinio struktūra sąlygoja sintaksinius ryšius, ir veiksmažodžiai nėra asmenuojami, bet turi dalelyčių priesagas. Pavyzdžiui, veiksmažodis 'valgyti' yra စား (ca: [sà]), ir nekinta.

Būdvardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Būdvardžiai gali eiti prieš daiktavardį (pvz., ေခ္ယာတဲ့လူ hkyau: tai. lu [tʃʰɔ́ dɛ̰ lù] „gražus“ + တဲ့ + „asmuo“), arba po jo (pvz., လူ​ေခ္ယာ lu hkyau: [lù tʃʰɔ́] „asmuo“ + „gražus“). Aukščiausieji būdvardžio laipsniai (superlatyvai), paprastai žymimi priešdėliu အ (a. [ʔə]) + būdv. + ဆုံး (hcum: [zóuN]). Aukštesnysis laipsnis eina po daiktavardžio.

Veiksmažodžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Prie mjanmų kalbos veiksmažodžių šaknų, beveik visada prijungiamos priesagos, kurios veiksmažodžiui suteikia laiką, tikslą, mandagumo formas, nuosakas ir kt. Faktiškai, dalelytės veiksmažodžiuose nevartojamos tik įsakymuose. Tačiau, mjanmų kalbos veiksmažodžiai nėra asmenuojami tuo pačiu būdu kaip daugelis Europos kalbų; mjanmų kalbos veiksmažodžių šaknys visada lieka nepakitusios, ir, neturi derintis su veiksniu, asmeniu, skaičiumi ar gimine.

Žemiau pavaizduotos dažniausiai naudojamos veiksmažodžių priesagos ir jų vartosena, kaip pavyzdį pateikiant veiksmažodžio šaknį စား :ca ([sá]; valgyti).

  • စားတယ္ (ca: tai [sá dɛ̀]) – Aš valgau (rutina)

Priesaga တယ္ : tai ([dɛ̀]), gali būti naudojama žymėti esamajam laikui ir/arba faktiniam pareiškimui (panašu į anglų kalbos esamąjį paprastąjį laiką (Present simple)).

  • စားခဲ့တယ္ (ca: hkai. tai [sá gɛ̰ dɛ̀]) – Aš valgiau

Priesaga ခဲ့ : hkai. ([gɛ̰]) reiškia, kad veismas vyko praeityje. Bet, ši priesaga ne visada reikalinga parodyti būtajam laikui, kai ir be jos informacija lieka ta pati. Tačiau pabrėžtina, kad kai veiksmas vyko prieš kitą įvykį, kuris taip pat sakinyje aptariamas, priesaga tampa būtina. Pastebėtina, kad priesga တယ္ : tai ([dɛ̀]), šiuo atveju reiškia faktinį pareiškimą labiau, nei esamajame laike.

  • စား​ေနတယ္ (ca: ne tai [sá nè dɛ̀]) – Aš valgau

ေန : ne ([nè]) yra priesaga, naudojama pažymėti, jog veiksmas vyksta dabar (atitikmuo: anglų kalbos galūnė „ing“).

  • (စ)စားပ္ရီ ((ca.) ca: pri [(sə) sá bjì]) – Aš valgau (dabar)

Gan unikalus posakis. Ši priesaga yra naudojama, kai veiksmas, kurio kitas asmuo ar asmenys tikėjosi iš subjekto, yra atliekamas. Trumpiau tariant, jeigu kas nors tikėjosi, kad tu valgysi, ir tu pradėjai valgyti, savo veiksmui apibūdinti turi naudoti priesagą ပ္ရီ : pri ([bjì]).

  • စားမယ္ (ca: mai [sá mɛ̀]) – Aš valgysiu

Ši priesaga naudojama pažymėti būsimajam laikui arba veiksmui, kurį ruošiamasi atlikti.

  • စား​ေတာ့မယ္ (ca: tau. mai [sá dɔ̰ mɛ̀]) – Aš valgysiu (tuojau pat)

Priesaga ေတာ့ : tau. ([dɔ̰]) yra naudojama, kai veiksmas bus tučtuojau atliktas. Taigi, gali būti apibūdinama kaip: „neatidėliojamo būsimojo laiko priesga“. Priesaga မယ္ (mai mɛ̀]) šiuo atveju yra vis dar būtina.

Daiktavardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Daiktavardžiai mjanmų kalboje padaromi daugiskaitiniais, pridėjus priesagą ေတ္ဝ (twe [dè], arba [tè], jei žodžio pabaigoje glotinis sprogimas). Priesaga မ္ယား : mya [mjà] (arba nè, reiškianti „keletą“), yra taip pat naudojama, ir reiškia „daug“. Priesaga day, taip pat daiktavardžius daranti daugiskaitiniais, yra naudojama tik šnekamojoje kalboje, kai mya yra naudojama raštiškai ir formaliai.

  • န္ဝား (nwa: [nwà]) – karvė
  • န္ဝားမ္ယား (nwa: mya: [nwà mjà]) – karvės
  • မ္ရစ္ (mrac [mjiʔ]) – upė
  • မ္ရစ္‌မ္ယား (mrac mya: [mjiʔ mjà]) – upės

Daugiskaitos priesagos yra nenaudojamos, kai nurodomas tikslus objekto kiekis (prieš daiktavardį eina skaitvardis).

  • Sakinyje ခလေး၅ေယာက္ (hka.le: nga: yauk [kʰəlé ŋà jauʔ]) yra ši žodžių tvarka: ခလေး „vaikas“ + ၅ „vaikai“ + ေယာက္ (rūšiuotuvas); visai tai reiškia „penki vaikai“.

Kiekybiniai rūšiuotuvai[taisyti | redaguoti kodą]

Mjanmų kalba, kaip ir giminiškos tajų, bengalų ir kinų kalbos, naudoja vardažodinius rūšiuotuvus, kai daiktavardžiai vardijami ir reiškiami skaičiais. Tai apytikriai lygu lietuviškiems išsireiškimams „dvi riekės duonos“ arba „puodelis kavos“. Viršutiniame pavyzdyje yauk yra rūšiuotuvas, naudojamas kreipiantis į žmones. Rūšiuotuvai yra liepiamosios nuosakos kai skaičiuojami daiktavardžiai, taigi ခလေး၅ (hka.le: nga: [kʰəlé ŋà] pažodžiui „vaikai penki“) yra gramatiškai netaisyklingas. Mjanmų kalboje yra daug rūšiuotuvų, plačiausiai vartojami, parodyti žemiau.

Mjanmų kalba Mjanmų kalbos komisijos (MLC) transkripcija Fonetinė transkripcija Vartosena Pastabos
ပား pa: [bá] žmonėms Naudojamas išimtinai budistų vienuoliams ir vienuolėms
လ္ဟီး hli: [l̥í] gabalams, dalims, riekėms Naudojamas kalbant apie maistą
ေကာင္ kaung [kàuN] gyvūnams
ခု hku. [kʰṵ] visuotinis rūšiuotuvas Naudojamas beveik visiems daiktavardžiams, išskyrus beasmenius gyvus padarus
ခ္ဝက္ hkwak [kʰwɛʔ] atdarai tarai su skysčiu
လုံး lum: [lóuN] apvaliems objektams
ပ္ရား pra: [pjá] plokštiems objektams
စင္း cang: [síN] or [zíN] transporto priemonėms
စု cu. [sṵ] or [zṵ] grupėms
ဦး u: [ʔú] žmonėms Naudojamas oficialiai, ir taip pat, vienuoliams ir vienuolėms
ေယာက္ yauk [jauʔ] žmonėms Neoficialiai

Įvardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Įvardiniai veiksniai pradeda sakinius. Liepiamuosiuose sakiniuose veiksnys praleidžiamas. Yra privalomų įvardžių, kurių vartojimas priklauso nuo pašnekovo. Prie įvardinių papildinių, iškart po veiksnio prijungiama dalelė -go. Tikriniai daiktavardžiai dažnai pakeičia įvardžius. Nga ir nein rečiau vartojami. Savo padėtimi wa santykyje su pašnekovais pabrėžia naudojamus įvardžius. Pagrindiniai įvardžiai:

Mjanmų kalba MLC transkriptija Fonetinė transkripcija Lietuviškai Pastabos
ငာ nga [ŋà] aš/man/manęs/mane Neoficialiai, naudojamas su šeimos nariais ir draugais
ငာတုိ့ nga tui. [ŋà do̰] arba [ŋà to̰] mes (mus ir t. t) Neoficialiai
က္ယ္ဝန္‌တော္‌
က္ယ္ဝန္‌မ
kywan tau
kywan ma.
[tʃənɔ̀]
[tʃəma̰]
aš/man/manęs/mane Oficialiai, naudojamas vyrų
Oficialiai (tiesiogine prasme: „tarnaitė“), naudojama ir moterų
ဒဂာ
ဒဂာမ
da. ga
da. ga ma.
[dəgà]
[dəgàma̰]
aš/man/manęs/mane Oficialiai (tiesiogine prasme: „aukotojas“), išimtinai, šnekant su vienuoliu ar vienuole
တပည္‌့​ေတာ္
တပည္‌့​ေတာ္
ta. pany. tau
ta. pany. tau ma.
[dəbɛ̀dɔ̀]
[dəbɛ̀dɔ̀ma̰]
aš/man/manęs/mane Oficialiai (tiesiogine prasme: „mokinys“), išimtinai, šnekant su vienuoliu ar vienuole
နင္ nang [nèiN] arba [nìN] tu Neoficialiai
နင္‌တုိ့ nang tui. [nìNdo̰] jūs Neoficialiai
မင္း mang: [míN] tu Neoficialiai, kalbant su artimais draugais
ရ္ဟင္ a hrang [ʔəʃìN] tu Oficialiai, naudojamas moterų
ခင္‌ဗ္ယား hkang bya: [kʰəmjá] arba [kʰìNmjá] tu Oficialiai
သူ} su [θù] jis/ji Neoficialiai
သူတုိ့ su tui. [θùdo̰] jie Neoficialiai
အဲ(ဒာ)ဟာ ai: (da) ha [ʔɛ́ (dà) hà] Tai (tas ir t. t) Neoficialiai, naudojamas šiurkščiai apibūdinti beasmenius gyvus padarus

Dvigubinimas (reduplikacija)[taisyti | redaguoti kodą]

Dvigubinimas paplitęs šnekamojoje mjanmų kalboje, ir yra vartojamas sustiprinti arba susilpninti būdvardžio reikšmes. Pavyzdžiui, ေခ္ယာ (hkyau: [tʃʰɔ́]), reiškiantis „gražus“ yra dvigubas, būdvardžio reikšmės stiprumas išauga.

Leksika[taisyti | redaguoti kodą]

Mjanmų kalbos leksika susideda daugiausia iš tibetiečių-mjanmų kalbų kilmės žodžių. Tačiau mjanmų kalbą paveikė ir Pali, anglų, ir monų kalbos, bei mažiau, kinų kalba, sanskritas ir hindi. Skoliniai iš Pali kalbos, dažniausiai susiję su religija, valdžia, menais ir mokslais. Angliškos kilmės žodžiai dažnai susiję su technologijomis, matais ir šiuolaikinėmis institucijomis. Yra ir keli sanskrito, kinų ir hindi kalbų žodžiai, bet jie aiškiai mažiau paplitę mjanmų kalboje. Monų kalba stipriai paveikė mjanmų kalbą, todėl daugelis šios kilmės žodžių taip įsišaknijo kalboje, kad yra neįvardijami kaip skolinti žodžiai. Mjanmų kalba taip pat turi daug sinonimų, vartojamų skirtinagai oficialioje, literatūrinėje, šnekamojoje ir poetinėje kalboje. Pavyzdys, žodis „mėnulis“, kuris gali būti vadinamas tiek sanda, tiek san (abu vediniai iš Pali chanda), arba la bei aw-da (kilę išb sanskrito).

Apačioje pateikti keli skolinių pavyzdžiai:

  • kančia: ဒုက္ခ ([doʔkʰa̰]), kilęs iš Pāli dukkha
  • egrolas (Rytų Azijos skanėstas): ကော္‌ပ္ရန္‌့ ([kɔ̀pja̰n]), kilęs iš kinų kalbos Min-nan varianto 潤餅 (jūn-piáⁿ)
  • žmona: ဇနီး ([zəní]), kilęs iš hindi jani
  • radijas: ရေဒီယုိ ([rèdìyò]), kilęs iš anglų kalbos „radio“
  • patiekalas: ပန္‌းကန္‌ ([bəgàn]), kilęs iš monų kalbos
  • lakštiniai makaronai: ခောက္‌ဆ္ဝဲ ([kʰaʊʔ sʰwé), kilęs iš šanų kalbos khauk suing

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Mjanmų kalba