Sibiro traktas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sibiro traktas. Žalia linija – maršrutas iki XIX a., raudona – iki XIX a. pab.

Sibiro traktas (rus. Сибирский тракт) arba Didysis traktas (Большой тракт) – istorinis kelias, jungęs centrinę Rusiją su Sibiro miestais.

Ankstyvaisiais Sibiro kolonizacijos laikais susisiekimas vyko praktiškai tik upėmis. Tačiau 1730 m. pradėtos sausumos kelio į Sibirą statybos. Kelio pradžia buvo iš Maskvos į Vladimirą ėjęs Vladimiro traktas. Toliau maršrutas driekėsi per Muromą, Kozmodemianską, Kazanę, Permę, Kungurą, Jekaterinburgą, Tiumenę, Tobolską, Tarą, Kainską, Tomską, Jeniseiską ir užsibaigė Irkutske. Toliau praplaukus Baikalo ežerą ties Verchneudinsku kelias šakojosi į dvi dalis – vienas ėjo į Nerčinską, o kitas – į Kjachtą. Per pastarąjį miestą karavanų keliais buvo galima pasiekti Kinijos miestą Kalganą.

XIX a. Sibiro traktas pasistūmėjo į pietus ir ėjo per Jalutorovską, Išimą, Omską, Tomską, Ačinską, Krasnojarską. Iki pat XIX a. tai buvo svarbiausia Sibiro transporto arteriją. Vėliau ją pakeitė Transsibiro geležinkelis bei Amūro ratinis kelias.

Sibiro traktas pagarsėjo tuo, jog juo buvo gabenama aukščiausios rūšies kiniška arbata į Peterburgo rūmus.