Juodoji arbata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Juodosios arbatos puodelis.

Juodoji arbata yra arbatos rūšis, kurią gaminant oksidacijos procesas yra ilgesnis už kitas rūšis – žaliąją, baltąją ir Ulongą. Visos šios rūšys gaminamos iš kininio arbatmedžio krūmo lapų. Laikoma, kad juodoji arbata yra stipresnė ir joje yra daugiau kofeino nei kitų rūšių arbatoje. Tradiciškai naudojami du juodosios arbatos gamybos principai – iš smulkių ir iš stambių lapų.

Kinų kalbose juodosios arbatos pavadinimas reiškia „raudonąją arbatą“, pagal jau padarytos arbatos spalvą. Terminu juodoji arbata vadinami arbatos lapeliai.

Žalioji arbata savo skonį išlaiko iki metų, o juodoji gali neprarasti savo skonio kelerius metus. Būtent dėl šios savybės juodoji arbata dažnai būdavo naudojama mainuose. O XIX a. buvo naudojama kaip de facto valiuta Mongolijoje, Tibete ir Sibire. Skaičiuojama, kad apie 90 % visos parduodamos arbatos vakarų pasaulyje sudaro juodosios arbatos pardavimas.

Grynoje juodojoje arbatoje yra nedidelis kiekis kalorijų, riebalų, natrio ir baltymų. Kai kurių rūšių juodojoje arbatoje yra mažiau nei 1 gramas angliavandenių. Visose kininio arbatmedžio arbatose yra daug fenolio, kuris yra antioksidantas.