Tripuros karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pietų Azijos regionas:
Twipra
Agartala-palace290.jpg
Šalis: Indija (Tripura, p. Asamas), Bangladešas (Silhetas, š. Čitagongas)
Tautos: tripuriai, manipuriai
Valstybės: Tripuros karalystė
Miestai: Agartala, Udaipuras

Tripuros karalystė (Twipra) – iki 1947 m. egzistavusi istorinė valstybė, buvusi dabartinės Indijos ir Bangladešo rytinėje dalyje (su centru Tripuros valstijoje). Jos valdytos teritorijos sudaro istorinį Tripuros regioną.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Istorinis Tripuros regionas sutampa su Arakano kalnagūbrio vakarinėmis pašlaitėmis. Iš rytų jis yra uždarytas kalnagūbrio, pietuose susisiekia su Bengalijos lyguma (istorine Bengalija), šiaurėje jį riboja Garo-khasi kalnynas, o pietuose susisiekia su Arakano krantu. Jis apėmė ne tik dabartinę Tripuros valstiją, bet taip pat ir gretimas teritorijas Manipūre, pietinį Asamą, šiaurės rytinį Bangladešo kampą.

Regionas išvagotas gausių kalvų grandinių, kurios eina lygiagrečiai Arakano kalnagūbriui. Tarp jų išsidėstę derlingi slėniai, upės, ežerai. Šalyje klimatas tropinis, čia būdingi musonai.

Etniškai regionas ilgą laiką buvo apgyvendintas tibetiečių-birmiečių kilmės bodo-kačarių tautelių, tarp kurių valdžią per visą istoriją išlaikė tripuriai (kokborokai).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūriškai istorinė Tripura buvo ryčiausia riba, kur siekė indiškosios kultūros įtaka, tolimiausia Indų civilizacijos provincija. Nepaisant istorinių kataklizmų, vykusių į vakarus nuo regiono, dėl savo geografinio uždarumo Tripura kelis tūkstantmečius turėjo savo nepriklausomą istoriją.

Senovė[taisyti | redaguoti kodą]

Nėra aišku, kas buvo seniausieji Tripuros gyventojai, tačiau bodo-kačariai čia kėlėsi iš Tibeto plynaukštės I tūkst. pr. m. e., apgyvendindami visą dabartinės rytų Indijos pakraštį (istorinius Asamo, Meghalajos regionus). Pietinė jų dalis, atskirta Garo-khasi kalnyno, ilgainiui ėmė vystytis savarankiškai. Apie pirmuosius mūsų eros amžius tripuriai sukūrė savo valstybę, kurios sostinė (Kholongma) buvo prie Meghnos upės dabartiniame rytų Bangladeše. Jų valdovai titulavosi Pha (tai reiškė tėvas). 590 m. nustatyta tripurių era, nuo kurios skaičuojamas istorinis laikas. Pagal tradiciją, šie metai žymi Tripuros pergalę prieš Bengaliją.

VIII a., matyt dėl stiprėjančios Bengalijos (tuo metu ten įsigalėjo agresyvi Palų dinastija), Tripura buvo priversta iškelti sostinę į rytus, į Surma upės slėnį. Ji buvo įtvirtinta dabartinėje Tripuros valstijoje (Kailasaharas).

Manikjų dinastija[taisyti | redaguoti kodą]

1280 m. Tripuros karalius Ratna pha titulavosi manikya ir įkūrė naują dinastiją (valdė iki 1947 m.) iškėlė sostinę į Rangamati (vėliau pervardintas Udaipūru, dab. pietų Tripura). Tai pradėjo didžiausią valstybės klestėjimo laikotarpį. Karalystė valdė visą istorinį Tripuros regioną, neretai rengė žygius į pietus (Arakaną) ir vakarus (Bengaliją). Nepaisant to, kad Bengalijos sultonatas XVII a. buvo užimtas Mogholų imperijos, Tripura išsaugojo nepriklausomybę.

Pradedant XVI a., karalystė patyrė krizę, kurią sukėlė aplinkinių valstybių invazijos. Pirmiausia iš šiaurės ją užpuolė Kamatos kunigaikštis Čilarajus, kuris atplėšė šiaurines teritorijas (čia vėliau įsitvirtino Kačarių karalystė), o XVII a. ji patyrė Arakano karalystės invaziją iš pietų.

XVIII a. Britų Indija atplėšė iš karalystės pietines (dabartinės Čitagongo srities šiaurė) ir šiaurines (dab. Silheto sritis) teritorijas. Tokiu būdu XVIII a. pabaigos Tripura apėmė tik dab. Tripuros valstijos ir Komilos rajono (dab. Bangladešas) teritorijas. XVIII a. karalius Krišna manikja perkėlė sostinę į Artagalą.

Priklausomybės laikotarpis[taisyti | redaguoti kodą]

XIX a. Tripuros karalystė buvo įjungta į Britų Indijos sudėtį kaip viena iš daugybės kunigaikštysčių, išlaikė savo valdovų liniją ir teritoriją. Valdovas Bičandra manikja modernizavo šalį, remdamasis vakarietiškais metodais.

1947 m. Indijai iškovojus nepriklausomybę, Tripura buvo padalinta paskutinį kartą. Rytinė teritorija 1949 m. prijungta prie Indijos (iš pradžių Asamo valstijoje, o nuo 1972 m. kaip nepriklausoma valstija), o vakarinė – prie Bangladešo (tuometinis Rytų Pakistanas). Tada galutinai baigėsi Tripuros valdovų linija, nors dinastijos palikuonys yra išsaugoję savo titulus.

Padalinimas nulėmė gausią induistų bengalų migraciją iš Bangladešo į Tripurą indijoje. Jie šiuo metu sudaro net 70 proc. dabartinės Tripuros gyventojų.