Čaubisi radžja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nepalas-orn.PNG
Nepalo istorija
Kiratų dinastija
Ličhavų dinastija
Thakuri dinastija
Malų dinastija
Bhadgaonas, Patanas, Katmandu
Nepalo Karalystė:
Šachų dinastija > Rana dinastija
Nepalo Federacinė Demokratinė Resp.
Istorinės D. Nepalo karalystės
Garhvalis, Kumaonas, Baisi radžja, Čaubisi radžja, Makvanpuras, Čaudandis, Limbuvanas

Čaubisi radžja (nepali kalba: chaubisi rajya, „24 karalystės“) – istorinis-geografinis Nepalo regionas, iki XVIII a. pabaigos buvęs nepriklausomas ir turėjęs didelę įtaką Nepalo istorijoje.

Šis regionas užima Nepalo vidurinę dalį ir koncentruojasi ties Gandako upės baseinu. Žiūrint iš Katmandu, jis buvo vakaruose, todėl yra vadinama Nepalo vakarais. Regiono vakarinė geografinė riba buvo kalnuota dab. Rapti zona. Ji skyrė nuo Baisi radžja regiono. Rytuose regionas glaudėsi prie Katmandu slėnio, kuris buvo centrinis Nepalo istorijoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XVIII a. pabaigos šis regionas vystėsi visiškai savarankiškai, nors kartais buvo priklausomas nuo Katmandu slėnio dinastijų. Laikoma, kad Ličhavų dinastijos valdovas Manadeva iš Slėnio, V a. pabaigoje valdė šias teritorijas. Vėliau, XV a., Malų dinastijos valdovas Jakšia Mala irgi kontroliavo šias teritorijas.

Magarų karalystės[taisyti | redaguoti kodą]

Laikotarpis tarp V ir XV a. yra mažai tyrinėtas, tačiau manoma, kad tuo metu čia pagrindiniai gyventojai buvo magarai, todėl regionas dar vadinamas Athar Magarat, t. y. „magarų šalimi“. Vienas pirmųjų žinomų valdovų vakarų Nepalo istorijoje buvo Aramudis, valdęs VIII a., greičiausiai iš dabartinės Palpos rajonas regiono. Yra nepatvirtintų žinių, kad jis kurį laiką viešpatavo ir Katmandu slėnyje.

Šiek tiek vėliau magarai suformavo 12 karalysčių konfederaciją, vadinamą Barha Magarat. Šios karalystės buvo: Rišingas, Ghiringas, Argha, Khančis, Gulmi, Dhoras, Satungas, Pajungas, Bhirkotas, Gharung Mišikotas ir Isma. Palpa išlaikė savo vadovaujančią padėtį.

Paharių įsigalėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo maždaug XV a. į šį kraštą iš vakarų (Baisi radžja regiono) veržėsi indoarijai, save vadinę khasi (pahariai)). Jie pamažęle įsigalėjo magarų žemėse, o jų dinastijos keitė vietines magarų dinastijas. Viena įtakingiausių dinastijų buvo Senų dinastija iš Čhitaurgarho (Radžastanas). Ji įsigalėjo Rišinnge, Giringe, vėliau Palpoje. 1560 m. susikūrė khasių karalystė Gorkha.

Taip paharių invazijos metu regione sukūrė daug smulkių valstybių, kurių priskaičiuojamos 24. Iš čia ir kilo regiono pavadinimas.

Valstybės buvo šios: Gorkha, Lamdžungas, Tanahu, Kaski, Nuvakotas, Dhoras, Satahunas, Garahunas, Rišingas, Ghiringas, Pajunas, Parbatas, Galkotas, Palpa, Gulmi, Argha, Khančis, Musikotas, Isma, Dhurkotas, Badžhangas, Bhirkotas, Pjuthanas ir Butvalis. Dauguma jų iš dalies atitinka dabartinių Nepalo rajonų teritorijas ir pavadinimus.

Laikoma, kad tuo metu stipriausia karalystė buvo Palpa, o jos karalius buvo visos konfederacijos vadas. Palpos valdovas Mani Mukunda Senas 1521-22 m. kovojo su Katmandu slėniu ir laikinai buvo sukūręs imperiją, kuri driekėsi nuo Kali upės (dabartinė Vakarinė Nepalo riba) iki Tistos upės (Sikime).

Regiono įjungimas į Nepalą[taisyti | redaguoti kodą]

XVIII a. viduryje vienos iš karalysčių, – Gorkha, – valdovas Prithvi Narajanas (valdė 1743–1775) pradėjo Nepalo valstybės kūrimą. Jis užėmė didelę dalį regiono karalysčių, o galiausiai ir Katmandu slėnį. Šio miestas Katmandu tapo Nepalo sostine. Jo artimiausi įpėdiniai užkariavo visą Čaubisi radžja, Baisi radžja, Kumaono, Gharvalio, Sikimo regionus. Taip buvo sukurtas Didysis Nepalas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]