Katmandu slėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Katmandu slėnis
Pasaulio paveldo sąrašas

Pašuptinatho šventykla
Vieta Flag of Nepal.svg Nepalas
Tipas Kultūrinis
Kriterijus iii, iv, vi
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 121
Regionas** Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas 1979  (3 sesija)
Commons-logo.svg Vikiteka: Katmandu slėnisVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Katmandu slėnis (nep. काठमाडौँ उपत्यका  = Kāṭhmāṇḍau upanyaka) – tarpukalnių įduba Nepale, tarp Mažųjų Himalajų Mahabharato kalnų ir Didžiųjų Himalajų.

Slėnis tektoninės kilmės, užpildytas kainozojaus aliuvinių ir ledyninių sąnašų. Paviršiaus aukštis 1300–1500 m. Yra karstinių urvų (Čakra Tirtha). Slėnį drėkina Gango intakas Bagmati. Klimatas kalnų subtropinis, musoninis. Vidutinė temperatūra sausį 9 °C, liepą 24 °C. Per metus iškrenta ~800 mm kritulių. Vietomis yra subtropinių miškų, tačiau dauguma kraštovaizdžių sukultūrinta.

Katmandu slėnis yra svarbiausia, tankiausiai apgyvendinta teritorija Nepale. Čia įsikūrę Katmandu, Patano, Bhadgaono ir kiti miestai. Šis slėnis yra Nepalo kultūros lopšys, žymus savo architektūros paveldu, 1979 m. įtrauktu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Septyni šventyklų ir kitų pastatų kompleksai: budistų Svajambhunatho (~V a. pr. m. e.), Bodhunatho (~V a., viena didžiausių pasaulyje) stupos, hinduistų Čangu Narajano (III a.), Pašuptinatho (~V a.) šventyklos, Bhadgaono, Katmandu, Patano miestų centrinių aikščių ansambliai su XIIXVIII a. budistų ir hinduistų šventyklomis, rūmais, vartais, kitais pastatais[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Katmandu slėnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006