XVII amžiaus 8-as dešimtmetis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

XVII amžiaus aštuntasis dešimtmetis prasidėjo 1671 metais ir baigėsi 1680 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžius – XVII amžius – XVIII amžius

Dešimtmečiai: 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as - 8-as - 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as

Metai: 1671 1672 1673 1674 1675 1676 1677 1678 1679 1680

Įvykiai

1671

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Balandžio 21 d. Vilniaus vyskupas Aleksandras Kazimieras Sapiega pernešė Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslą į karmelitų rūpesčiu pastatyta Aušros vartų medinę koplyčią.
• Gegužės 22 d. Vilniuje mirė LDK valstybes ir katalikų bažnyčios veikėjas Aleksandras Kazimieras Sapiega (g. 1624 m.). Karaliaus sekretorius nuo 1647 m., Žemaičių vyskupas nuo 1659 m., Vilniaus vyskupas nuo 1667 m. Palaidotas Vilniaus arkikatedroje.
• Buvo sušauktas paskutinis LDK vyriausiasis suvažiavimas.
• Gruodį Osmanų imperija paskelbė karą ATR.

1672

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 26 d. – kovo 14 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Martynas Oborskis. Seimas nutrūko.
• Vilniaus cechai apskundė magistratą valdovo komisarų teismui, nes buvo nepatenkinti jo darbu ir mokesčių rinkimu 1662–1671 m., kurie cechams tapo nepakeliama našta.
• Gegužės 18 d. - birželio 30 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Gabrielius Druckis Sokolnickis (lenk. Gabriel Drucki-Sokolnicki). Seimas nutrūko.
• Vasarą prasidėjo Lenkijos karas su Turkija. LDK šių problemų neprisiėmė, tačiau teikė Lenkijai pagalbą.
• ATR pralaimėjo Osmanų imperijai kovas už Podolę. 100 tūkst. turkų armija, kartu su pasidavusiais kazokais, apsupo Podolės Kamenecą, kuriuo gynėjai rugsėjo 26 d. kapituliavo. Turkai tesė puolimą į Lvovą ir Bučiačą.
• Spalio 18 d. Bučiače ATR su Osmanų imperija pasirašė taikos sutartį ir įsipareigojo mokėti metinę duoklę. Dėl to šalyje kilo neramumai ir grėsė vidaus karas.
• Slucke pradėjo veikti Radvilų spaustuvė.
• Lapkričio 3 d. Kaune įsteigtas pirmasis stalių cechas.
• Lapkričio 12 d. į Vilniaus katedros varpinės bokštą įkeltas mechaninis laikrodis, pagamintas Vilniaus laikrodininkų cecho meistrų.
• Gruodžio 16 d. Neverė Prancūzijoje, mirė ATR valdovas 1648 -1668 m. Jonas Kazimieras Vaza (g. 1609 m. Krokuva). Mirties priežastimi galėjo buti priepuoliai, gavus žinią apie Podolės Kameneco kritimą.

1673

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 4 d. – balandžio 8 d. Varšuvoje vyko eilinis (pacifikacinis) ATR seimas. Seimo maršalka Steponas Čarneckis (lenk. Stefan Czarniecki). Seimas nepritarė Bučiačės taikos sutarčiai su Osmanų imperija. Kristupas Zigmantas Pacas su LDK atstovais pasiekė, jog kas trečias Seimas rinktųsi Gardine.
• Vilniuje pavasario ledonešis, staiga pakilus vandeniui, sugriovė italų inžinieriaus Džambatista Fredianis statytą tiltą. Didžiausio tuo metu Europoje -73 metrų ilgio medinio arkinio tilto statyba Vilniuje baigėsi katastrofa.
• LDK didėjo religinė netolerancija, ne katalikams uždrausta įgyti bajorystę.
• Vilniuje įsikurė katalikų vienuoliai augustinai.
• Lapkričio 10 d. Lvove, žygio į Chotyną metu, nuo persivalgymo mirė Lenkijos karalius ir Ldk Mykolas Kaributas Višnioveckis (g. 1640 m. liepos 31 d. Višniovecuose, Ukraina). Palaidotas Vavelyje.
• Gavus paramą iš popiežiaus ir sustiprinus artileriją, Lenkijos didysis etmonas Jonas Sobieskis su 30 tūkst. ATR jungtine armija 35 tūkst. turkų apsupo prie Chotyno (Černovcų sr.) tvirtovės ir lapkričio 11 d. šturmu užėmė įtvirtinimus, paėmė ~10 tūkst. belaisvių ir atkovojo dalį žemių, sulaikė Osmanų veržimąsi į Respubliką.

1674

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 15 d. - vasario 22 d. Varšuvoje vyko konvokacinis ATR seimas. Seimo maršalka Pranciškus Bielinskis (lenk. Franciszek Bieliński).
• Balandžio 20 - birželio 9 d. Varšuvoje vyko ATR elekcinis seimas. Seimo maršalka Benediktas Povilas Sapiega.
• Gegužės 15 d. Varšuvoje mirė LDK didikas, kunigaikštis, ATR valstybės ir katalikų bažnyčios veikėjas, Gniezno arkivyskupas, Lenkijos primas Kazimieras Florijonas Čartoriskis (g. 1620 m. Klevanė). Mirus karaliui 1673 m., tapo interreksu, tarpuvaldžio valstybės galva.
• Gegužės 19 d. lenkai karaliumi išrinko Joną Sobieskį. Lietuviai pareiškė protestą ir, sustoję kitoje Vyslos pusėje, į elekcijos seimą nėjo. Tačiau lietuvių tarpe buvo ir Jono Sobieskio šalininkų: Radvilos, Sapiegos ir kiti Pacų priešininkai. Po kiek laiko nusileido ir Pacai.
• Lietuvos didysis kancleris Kristupas Zigmantas Pacas pakvietė meistrus dekoruoti Pažaislio kamandulių vienuolyną ir bažnyčią. Dirbo skulptoriai iš Lombardijos Džovanis Merlis ir vokiečių kilmės Mikalojus Volšeidas, dailininkas iš Florencijos Mikelandželas Palonis.
• Rudenį Lietuvos lauko etmonas Mykolas Kazimieras Radvila sutriuškino 4 tūkst. totorių burius prie Žytomiro.
• Lapkričio 2 d. Polocke mirė jėzuitas, Lietuvos kunigas, literatas Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas (g. 1617 m. birželio 24 d. Kaunas). 1659-1661 m. Vilniaus universiteto rektorius.

1675

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo 10 d. Varšuvoje mirė pamokslininkas, teologas ir filosofas, jėzuitas Voicechas Ceciševskis (g. ~1604 m.). Vilniaus universiteto rektorius 1646–1649 m.
• Kovo pr. prasidėjo Vilniaus Žuvininkų cecho (Penkių Kristaus žaizdų brolijos nariai) piligrimine kelionė į Romą. Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje susirinko 99 piligrimai, patraukė per Merkinę, Gardiną, Liubliną, Krokuvą.
• Balandžio mėn. prie piligrimų prisijungė Krokuvos Penkių Kristaus žaizdų brolijos maldininkai, keliavo per Vengriją, Austriją, Italijoje per Tridentą, Padują.
• Birželį karalius Jonas Sobieskis patvirtino susitarimus su Prancūzijos karaliumi Liudviku XIV slaptą Javorovskio sutartimi. Bet pagrindinis jo tikslas buvo karas su Turkija dėl Podolės.
• Birželio 30 d. Penkių Kristaus žaizdų brolijos nariai pasiekė Romą ir buvo svetingai brolijų ir miestiečių sutikti. Romoje piligrimai buvo 12 dienų ir popiežius Klemensas X juos priėmė.
• Karalius Jonas Sobieskis tęsė karą su Osmanų imperija ir rugpjūčio 24 d. sutriuškino turkus prie Lvovo.
• Lietuvos lauko etmonas Mykolas Kazimieras Radvila su 29 lietuvių vėliavoms sėkmingai puolė ir užėmė 10 tūkst. kazokų bei totorių ginamą Pavoločką.
• Spalio pab. Penkių Kristaus žaizdų brolijos piligrimai, išbuvę kelionėje 226 dienas, grįžo į Vilnių.
• Gaisras Gardinė atnešė daug nuostolių miestui.

Gimtadieniai

• Kovo 31 d. – Pilypas Ruigys lietuvių filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas (m. 1749).

1676

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 31 d. Jono Kazimiero Vazos palaikai perlaidoti Vavelio katedroje, širdis liko Saint-Germain-des-Prés bažnyčioje Paryžiuje.
• Vasario 2 d. - kovo 14 d. Krokuvoje vyko karūnacinis ATR seimas. Seimo maršalka Mikalojus Jeronimas Sieniavskis (lenk. Mikołaj Hieronim Sieniawski).
• Vasario 14 d. Jonas Sobieskis karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Ldk. Po karūnacijos jis paliko Krokuvą, kad tęsti karą su turkais. Lietuviai dalyvavo jo žygiuose.
• Kaune atidaryta špitolė nusigyvenusioms šlėktoms.
• Spalio 17 d. netoli Lvovo karalius Jonas Sobieskis, Prancūzijai tarpininkaujant, su turkais pasirašė Žuravno taikos sutartį. Karas su Osmanų imperija pasibaigė. Podolė liko turku. Bet tai sukėlė nepritarimus karaliaus politikai ir protestus respublikoje.

1677

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 14 d. - balandžio 26 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas. Seimo maršalka Vladislovas Mykolas Skoroševskis (lenk. Władysław Michał Skoroszewski). Seimas nepritarė Žuravno taikos sutarčiai su Osmanų imperija.
• Karalius Jonas Sobieskis pasirašė sutartį su Prancūzija ir Švedija prieš Brandenburgo elektorių ir imperatorių ir pradėjo ruoštis karui prieš elektorių. Karo išlaidas pasižadėjo padengti Liudvikas XIV. LDK atsisakė dalyvauti šitame kare ir kilo konfliktas.
• Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas pakvietė meistrus dekoruoti Vilniaus Petro ir Povilo bažnyčia. Dirbo skulptoriai italų baroko meistrai Pjetras Pertis, Džovanis Maria Galis ir dailininkas iš Florencijos Mikelandželas Palonis.
• Spalio 6 d. Varšuvoje mirė Lietuvos istorikas, vienuolis jėzuitas, teologas, filosofas Albertas Kojalavičius-Vijūkas (g. 1609 m. Romainiai prie Kauno). Svarbiausias veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki Ldk Žygimanto Augusto mirties (1572 m.). Vilniaus universiteto rektorius 1653–1655 m.

1678

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Lietuvos didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas neleido laisvai švedų kariuomenei pereiti per Žemaitiją į Prūsiją. Jis lydėjo, žiūrėdamas, kad jie eitų siauru ruožu, neišsuktų iš kelio ir neplėštų. Bet labai nukentėjo kai kurie Mažosios Lietuvos miestai bei miesteliai. Švedai bandė užimti Klaipėdą, nors ir patyrę nesėkmę, visas miestas sudegė.
• Balandžio mėn. Ortelsburge, Prūsijoje, mirė LDK kartografas, matematikas, architektas, karo inžinierius, pulkininkas Juozas Narūnavičius (g. ~1610 m. Kėdainiai).
• Birželio 13 d. Miše (Baltarusija) mirė LDK poetas, dramaturgas Valentinas Bialavičius (g. 1637 m.). Sukūrė religinės poezijos ir proginės literatūros kūrinių. Retorikos profesorius Varšuvoje, 1674–77 m. Vilniuje.
• Gruodžio 15 d. - 1679 m. balandžio 4 d. Gardine vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Pranciškus Steponas Sapiega.
• Gruodžio 18 d. Lenkijos karaliaus ir Ldk Jonas Sobieskis (Ioannes III) pasirašė raštą, patvirtinanti ankstesnių jo pirmtakų visos privilegijos Vilniaus m. siuvėjų cechui.

1679

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Lietuvos kariuomenė lydėjo švedų kariuomenę per Žemaitiją, kai jie grįžo karą pralaimėję Prūsijoje. Lydėjo, žiūrėdama, kad jie eitų siauru ruožu, neišsuktų iš kelio ir neplėštų.
• Kovo 24 d. raštu ATR valdovas Jonas Sobieskis leido Merkinės miestiečiams ir priemiesčio gyventojams išsipirkti iš bažnyčios sklypus, ganyklas ir namus. Valdovas „visiems laikams“ atleido miestą nuo žygūnų bei pastočių mokesčių su sąlyga, kad bus suremontuota Merkinės rotušė, o jos bokšte bus įrengtas laikrodis.
• Balandžio 7 d. karalius Jonas Sobieskis suteikė privilegiją Vilkaviškio žydų kahalui. Joje pirmą kartą paminėta Kristupo Zigmanto Paco naujai įkurta Vilkaviškio magdeburginė savivalda.
• Gegužės 19 d. Vilniuje mirė filosofas, teologas, jėzuitas Aleksandras Čirskis (g. 1626 m. Žemaitija). Vienas žymiausių scholastinės logikos atstovų Lietuvoje.
• Užsienio prekybos ugdymo tikslu susirūpinta lietuviškojo pajūrio miestais: anglų pirkliams suteikta privilegija statyti nauja uostą Šventojoje.
• Vilniuje ant Hozijaus tilto atramų buvo sumontuotas naujas medinis tiltas. Tačiau 1732 metais jis jau neveikė.
• Lietuvos lauko etmonas Mykolas Kazimieras Radvila aplankė Šventosios Romos imperijos imperatorių Leopoldą I.
• Lapkričio 3 d. mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas Aleksandras Hilaris Palubinskis (g. 1626 m.). Nuo 1669 m. Lietuvos didysis maršalka.
• Lapkričio 15 d. Varšuvoje Lenkijos karalius ir Ldk Jonas Sobieskis (Ioannes III) pasirašė raštą, kuriuo patvirtinamos visos jo pirmtakų privilegijos Vilniaus (Vilna) miesto barzdaskučių-chirurgų cechui.

1680

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 18 d. valdovas Jonas Sobieskis patvirtino Vilniaus skrandininkų, zomšos išdirbėjų ir pirštinių gamintojų cecho statutą.
• Pirmą kartą minima alaus darykla Lietuvoje – Šiaulių miesto dvare esantis bravoras.
• Lietuvos lauko etmonas Mykolas Kazimieras Radvila aplankė Romos katalikų bažnyčios popiežių Inocentą XI.
• LDK vykstant prieš Sapiegas nukreiptam konfederaciniam karui, buvo deginami ir niokojami šių didikų bei konfederatų dvarai, kaimai, miestai ir miesteliai.
• Lapkričio 14 d. Bolonijoje, grįždamas iš Romos, mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas Mykolas Kazimieras Radvila (g. 1635 m. Nesvyžius). Nuo 1668 m. Lietuvos pakancleris ir Lietuvos lauko etmonas.
• Mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Kazimieras Karolis Bialozoras (g. ~1608 m.). Nuo 1667 m. Minsko vaivada.