Teleskopas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mauna Kea observatorijoje yra du 10 m skersmens Keko (Keck) teleskopai (JAV, Havajai)
Mikalojui Radvilai priklausęs optinis teleskopas, dabar esantis Vilniaus universiteto bibliotekoje

Teleskopas – prietaisas dangaus kūnų ir reiškinių stebėjimui pasirinktoje spektro dalyje.[1] Teleskopo paskirtis – surinkti kuo daugiau dangaus šviesulių šviesos, o jeigu stebima vizualiai – padidinti kampą, kuriuo matomas stebimas objektas, ir šitaip padidinti skiriamąją akies gebą.

Pirmasis astronomijai teleskopą 1610 m. panaudojo italų astronomas Galilėjas Galilėjus.

Teleskopais paprastai vadinami optiniai teleskopai, nors yra ir ne tik matomą spektrą stebinčių teleskopų, pvz., radijo teleskopai. Optiniai teleskopai skirstomi į du pagrindinius tipus – refraktorius ir reflektorius. Yra dar keletas kitokių tipų teleskopų. Lietuvoje didžiausias teleskopas veikia Molėtų astronomijos observatorijoje.

Tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Optiniai teleskopai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Optinis teleskopas.

Tai teleskopai, kurie surenka regimojo spektro, taip pat infraraudonąją ir ultravioletinę elektromagnetinę spinduliuotę.

Skiriami trys pagrindiniai optinių teleskopų tipai:

Radioteleskopai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Radioteleskopas.

Šio tipo teleskopai surenka radijo bangas.

Rentgeno ir gama spindulių teleskopai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Radijo, šviesos ir infraraudonosios bangos – ne vieninteliai kosmoso siunčiami signalai. Astronomai, naudodamiesi moksline aparatūra, suseka ir išmatuoja kosminius rentgeno ir gama spindulius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jokūbas Sūdžius. Teleskopas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 638-640 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]