XVII amžiaus 4-as dešimtmetis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius (pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio). Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

XVII amžiaus ketvirtasis dešimtmetis prasidėjo 1631 m. ir baigėsi 1640 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžius – XVII amžius – XVIII amžius

Dešimtmečiai: 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as - 4-as - 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as

Metai: 1631 1632 1633 1634 1635 1636 1637 1638 1639 1640

Įvykiai

1631

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 29 d. – kovą Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jurgis Osolinskis (lenk. Jerzy Ossoliński). Seimo konstitucija apibrėžti LDK žemietijų maršalkų įgaliojimai.
• Vilniuje siautėjo maro epidemija.
• Vilniaus skrandininkai (išdirbdavo avikailius ir iš jų siūdavo skrandas), iki tol veikę kaip Šv. Kilijono brolija, susibūrė į cechą.
• Liepos 10 d. Varšuvoje mirė valdovo Zigmanto Vazos žmona nuo 1605 m., karalienė Konstancija Habsburgaitė (Constance of Austria) (g. 1588 m.). Santuokoje sulaukė 7 vaikus. Per Smolensko apsiaustį 2 metus gyveno Vilniuje, išpardavinėjo savo turto dalį pragyvenimui sau ir tarnams. Mėgo dainuoti, muzikuoti ir sukurė keleta muzikinių pjesių.

Mirtys

• Vasario 10 d. mirė panegirikų autorius Jonas Karolis Bialozoras (g. 1596 m.). Palaidotas Vilniaus katedroje.
• Rugpjūčio 23 d. Vilniuje mirė vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas, jėzuitas Konstantinas Sirvydas (g. 1579 m. Sirvyduosė). Apie 1620 m. parengė pirmąjį lietuvių kalbos žodyną „Trijų kalbų žodynas“.
• Rugsėjo 5 d. Fudžou mieste Kinijoje mirė jėzuitas Andrius Rudamina (g. 1596 m. Senajame Daugėliškyje). Pirmasis lietuvis misionierius, skleidęs krikščionybę Kinijoje. Pirmasis lietuvis, besilankęs Indijoje. 1900 m. Amerikos lietuviai įteikė popiežiui Leonui XIII prašymą paskelbti Rudaminą palaimintuoju.
• Mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas, grafas Jonas Eustachijus Tiškevičius Logoiskis (g. 1571 m. Breste). Nuo 1615 m. Bresto vaivada.
• Mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas, grafas Petras Tiškevičius Logoiskis (g. 1571 m. Breste). Nuo 1618 m. Minsko vaivada.
• Breste mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas, grafas Martynas Tiškevičius Logoiskis (g. 1547 m. Breste). 1589 m. Karūnos maršalka.

1632

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo 11 d. – balandžio 3 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Martynas Žegockis (lenk. Marcin Żegocki).
• Balandžio 30 d. nuo insulto mirė Lenkijos karalius ir Ldk Zigmantas Vaza (g. 1566 m.). 1592–1599 m. taip pat Švedijos karalius. Iškaraliavęs net 44 m., jo valdymas nei Lietuvai nei Lenkijai nieko gero nedavė.
• Gegužės 15 d. prasidėjo Vilniaus konvokacijos posėdžiai.
• Birželio 20 d., sužinojus, kad mirė valdovas ir pasibaigus birželio 11 d. paliauboms, caras Mykolas Romanovas sušaukė bajorų pasitarimą (rus. Земский Собор), kuriame paskelbtas karas ATR, prasidėjo Smolensko karas.
• Birželio 22 d. – liepos 17 d. Varšuvoje vyko konvokacinis ATR seimas, Seimo maršalka Kristupas Radvila Jaunasis. Reformatai, liuteronai, kalvinai ir kiti disidentai skaitlingai susirinko seime ir reikalavo, kad visoms tikėjimo parapijoms būtų leista laisvai laikyti pamaldas.
• Rugsėjo 27 d. – lapkričio 17 d. Varšuvoje vyko ATR elekcinis seimas, Seimo maršalka Jokūbas Sobieskis (lenk. Jakub Sobieski).
• Spalio 10 d. Maskvos armija patraukė Viazmos link, per pora mėnesių užėmė Nevelį, Roslavlį, Starodubą, Počepą, Sebežą, Trubčevską, Suražą.
• Lapkričio 8 d. Lenkijos karaliumi ir Ldk buvo išrinktas Vladislovas Vaza. Vladislaus Quartus Dei gratia rex Poloniae, magnus dux Lithuaniae, Russiae, Prussiae, Masoviae, Samogitiae, Livoniaeque, necnon Suecorum, Gothorum Vandalorumque haereditarius rex, electus magnus dux Moschoviae.
• Gruodžio 5 d. Maskvos armija susirinko prie Smolensko ir pradėjo apgultą, užtrukusią iki 1634 m. sausio 24 d. Netoliese ATR pusėje stovėjo apie 6 tūkst. Smolensko vaivados Aleksandro Korvino Gosievskio kariuomenė.
• Varšuvoje mirė ankstyvojo Italijos baroko architektas, nuo 1614 m. dirbęs Žygimanto Vazos dvaro architektu Matteo Castello (g. ~1560 m. Šveicarija). Vilniuje suprojektavo Zigmanto Vazos iniciatyva pastatyta Šv. Kazimiero koplyčią.

1633

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 1 d. – kovo 17 d. Krokuvoje vyko karūnacinis ATR seimas, Seimo maršalka Mykolas Ostrorugas (lenk. Mikołaj Ostroróg).
• Vasario 5 d. Vladislovas Vaza karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Ldk. Abi to meto Lietuvos partijos – katalikai ir protestantai palaikė Vladislovą. Visiems buvo garantuota visiška tikėjimo laisvė.
• Kovo 14 d. karalius Vladislovas Vaza oficialiai pripažino Kijevo stačiatikių metropoliją ir keturios vyskupijos. Joms buvo suteikta visiška tikėjimo laisvė.
• Kovo 19 d. karalius Vladislovas Vaza suteikė Magiliovo brolijai privilegiją atidaryti spaustuvę.
• Kuršo kunig. Vilhelmas Ketleris (Wilhelm Kettler) davė vasalinę priesaiką ATR valdovui Vladislovui Vazai.
• 100 tūkst. Maskvos armija sulaukė apgultos artilerijos. Gegužės – birželio mėn. bandė pralaužti sieną ir užimti Smolensko miestą šturmu, tačiau buvo atmušti.
• Pasiuntinys Anglijoje ir Nyderlanduose Jonušas Radvila turėjo šių kraštų kunigaikščius prikalbėti pagelbėti jo karaliui atgauti švedų sostą. Jis pasamdė Olandijoje 1 tūkst. pėstininkų ir 200 dragūnų ir atvyko prie Smolensko ginti tėvynės.
• Birželio vid. Krymo totoriai, vadovaujami Mubareko Girėjaus įsiveržė į MDK. Tai buvo naujojo ATR valdovo pasiuntinybės į Krymo chanatą rezultatas.
• Birželio 14 d. valdovas Vladislovas Vaza su brolių Kazimierų atvyko į Vilnių ir buvo pompastiškai sutiktas su saliutais ir fejerverkais.
• Liepos 23 d. Ldk Vladislovas Vaza pasirašė Vilniuje raštą, kuriuo Vilniaus mieste įsteigiamas liejikų cechas ir patvirtinamas jo statutas. Priimtas Vilniaus juostininkų cecho statusas.
• Liepos 26 d. valdovas Vladislovas Vaza raštu leido žydams užvažiuojamuosiuose pirklių namuose bei rinkoje pardavinėti tik Vilniuje supirktas silkes, druską, varškę, lajų, odas, medų.
• Ldk Vladislovas Vaza savo privilegija leido įkurti žydų kvartalą Vilniuje ir pastatyti mūrinę sinagogą, tačiau laikantis visų apribojimų, kurie galiojo ATR.
• Rugpjūčio mėn. prie Smolensko Aleksandrui Korvinui Gosievskiui į pagalbą atvyko Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis, bendros pajėgos sudarė apie 11 tūkst. karių.
• Rudenį pats karalius Vladislovas Vaza su kariuomene atėjo išvaduoti Smolenską: 15 tūkst. lietuvių ir lenkų kariuomenė atkirto 100 tūkst. rusų armiją nuo maisto bei karinių reikmenų išteklių, ją apsupo. Carui nebeliko kitos išeities, kaip tiktai taikytis.

Mirtys

• Gegužės 14 d. mirė olandų architektas, Vilniaus m. miestininkas Petras Nonhartas (vok. Peter Nonhardt). Lietuvoje apsigyveno XVI a. pab. Pagal 1611 m. rugpjūčio 30 d. privilegiją turėjo karališko architekto titulą. Po 1610 m. gaisro Vilniuje atstatė Kunigaikščių rūmus.
• Liepos 7 d. Vilniuje, priiminėdamas Venecijos pasiuntinius, pasimirė LDK valstybės politinis veikėjas Leonas Sapiega (g. 1557 m.). Vadovavo III Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimui, Lietuvos didysis kancleris 1589–1623 m., Vilniaus vaivada nuo 1623 m., Lietuvos didysis etmonas nuo 1625 m.

1634

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sėkmingas Krymo totorių 1633 m. vasaros reidas sudavė didžiulį moralinį smūgį MDK armijai. Vasario 14 d. jos armija kapituliavo.
• Valdovas Vladislovas Vaza nuo Smolensko atvyko į Vilnių ir buvo sutiktas su puošniomis iškilmėmis.
• Gegužės 17 d. – birželio 4 d. Semlevo kaime šalia Polianovkos upės (tarp Viazmos ir Dorogobužo) tarp MDK ir ATR sudaryta Polianovkos taika. Caras atsisakė nuo visų Deulino paliaubų sutartimi perleistų žemių, atsisakė nuo pretenzijų į Livoniją ir sutiko sumokėti 200.000 rublių karo išlaidų, o Vladislovas Vaza už tai atsisakė nuo visų pretenzijų į Maskvos sostą. Sutartį abi šalis ratifikavo 1635 m.
• Mogiliavas liko vienintelis stačiatikių vyskupijos centras LDK.
• Liepos 19 d. – rugpjūčio 7 d. Varšuvoje vyko ATR neeilinis seimas, Seimo maršalka Gedeonas Mykolas Tryzna (lenk. Gedeon Michał Tryzna).
• Rugpjūčio 16 d. Ldk Vladislovas Vaza suteikė privilegiją Mstislavliui, nurodė miesto Magdeburgo teisės ir herbą.
• Sužinojus, kad turkai užpuolė Lenkijos žemes, ATR kariuomenė iš Rusijos buvo nukreipta į Ukrainą. Atvykęs į Lvovą ir grasindamas įsiveržti į Turkiją, ATR valdovas pasiūlė taikos sutartį, kurią turkai spalio mėn. priėmė. Buvo sutarta suvaldyti lenkų valdomus kazokus, o turkų sultonas įsipareigojo sulaikyti Krymo totorius, kad šie nepuldinėtų Ukrainos.
• Spalio 19 d. mirė LDK valstybinis veikėjas Mikalojus Viesiolovskis. Žemaitijos kaštelionas nuo 1633 m.
• Vilniuje savo cechą įsteigė puodžiai, kiek vėliau prie šio cecho prisijungė račiai, adatininkai ir skardininkai.

1635

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 31 d. – kovo 17 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jurgis Osolinskis (lenk. Jerzy Ossoliński).
• Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pasirūpino, kad karalius Vladislovas Vaza Žemaitijos vyskupijos sostinei Varniams kovo 14 d. suteiktų Magdeburgo teises.
• Kovo 30 d. valdovas Vladislovas Vaza Varšuvoje pasirašė raštą, kuriuo transumuojama, patvirtinama ir papildoma privilegija, leidžianti įkurti Vilniaus miesto mėsininkų cechą ir patvirtinanti jo statutą.
• Balandžio 10 d. Liachovičiuose (Bresto sr.) mirė LDK valstybės veikėjas, nuo 1621 m. Lietuvos didysis maršalka Jonas Stanislovas Sapiega (g. 1589 m. spalio 25 d., Molodečnas).
• Gegužės mėn. Vilniuje mirė karališkųjų statybų prižiūrėtojas Ulrichas Hozijus (vok. Ulrich Hosius, g. ~1455 m.).
• Vilniuje atidaryta špitolė psichiniams ligoniams.
• Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina Vilniuje įkurdino bonifratus, pavesdamas jiems Šv. Kryžiaus bažnyčią.
• Liepos 22 d. Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina Šv. Kazimiero bažnyčią iškilmingai konsekravo. Bažnyčios ir profesų namų fundatoriumi paskelbtas karaliaus Zigmanto III Vazos sūnus, Plocko ir Vroclavo vyskupas Karolis Ferdinandas Vaza.
• Baigus galioti Altmarko paliauboms, valdovas Vladislovas Vaza pareiškė pretenzijas į Švedijos sostą ir nusprendė pats su lenkų kariuomene pulti švedus Prūsijoje, o Lietuvos didysis etmonas Kristupas Radvila Jaunasis taip pat sėkmingai puolė juos Livonijoje.
• Prūsijoje Štumske, prie Malborko (Marienburgas), tarp ATR ir Švedijos prasidėjo derybos. Į jas atvyko Prancūzijos, Anglijos ir Jungtinių Nyderlandų Provincijų atstovai. Vladislovas Vaza nenorėdamas atsisakyti Švedijos sosto, norėjo kariauti. Valdovą palaikė tik Lietuva, kuriai rūpėjo atgauti Livoniją.
• Rugsėjo 12 d. po ilgų derybų Lenkijos ponai prieš karaliaus valią sudarė su švedais 26 metų Štumsko (Stumsdorfo) paliaubas. Pagal sutarties sąlygas švedai pasitraukia iš Prūsijos, bet jiems buvo palikta visa Livonija už Dauguvos upės.
• Rudenį buvo žiauriai numalšintas etmono Ivano Sulimos kazokų sukilimas Ukrainoje.
• Vilniuje vyko riaušes. Miestiečiai per pagromus apgriove Vilniaus sinagogą. Vėliau sinagoga buvo vėl atstatyta.
• Lapkričio 22 d. – gruodžio 11 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Mikalojus Lopackis (lenk. Mikołaj Łopacki).

1636

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vilniuje, ruošiantis valdovo Vladislovo Vazos apsilankymui, atliktas miesto namų ir jų savininkų surašymas. Buvo surašyta 700 posesijų, net 287 namai turėjo alkoholio daryklas. Vilniuje su priemiesčiais gyveno apie 15–20 tūkst. gyventojų.
• Kovo 28 d. Vilniuje Valdovų rūmuose karalius Vladislovas Vaza surengė meškų pjudymo šunimis renginį.
• Vilniuje buvo vedamos derybos dėl LDK ir Maskvos sienos.
• Liepos mėn. Karalius su seserimi Ana Kotryna Konstancija ir didikais klausėsi gana ilgos teologinės diskusijos jėzuitų Šv. Jono bažnyčioje Vilniuje. (Juozapas Ignotas Kraševskis)
• Rugpjūčio 3 d. Vilniaus vaivada Kristupas Chodkevičius Naugarduke įkūrė dominikonų vienuolyną, kurį vėliau rėmė materialiai ir finansiškai.
• Rugpjūčio 14 d. šv. Kazimiero relikvijas perneštos į pastatytą koplyčią Vilniaus katedroje. Popiežius Urbonas VIII paskelbė šv. Kazimierą Lietuvos globėju. Ceremonijoje dalyvavo ir pats ATR valdovas Vladislovas Vaza.
• Rugpjūčio 29 d. Vilniuje Valdovų rūmuose karalius Vladislovas Vaza surengė gyvūnų kovos reginį. Buvo rodomas žvėrių pjudymas su lokiais, žirgu, stumbru ir šernu.
• Rugsėjo 4 d. Ispanijos pasiuntinio garbei Vilniaus žemutinės pilies rūmuose pastatyta pirmoji Lietuvoje opera „Elenos pagrobimas“ („Il Ratto di Hellena“), kuriai muziką sukūrė garsus italų kompozitorius Markas Skakis (Marco Scacchi), o libretą parašė valdovo sekretorius bei rūmų poetas ir dramaturgas Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli).
• Rugsėjo 23 d. karalius Vladislovas Vaza patvirtino vaito ir magistrato privilegiją ir statutą, skirta Vilniaus elgetų brolijai, jai priklausė ir neregiai.

Mirtys

• Liepos 20 d. Černovčicuose mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Albertas Vladislovas Radvila (g. 1589 m. Nesvyžiuje). Nuo 1633 m. Vilniaus kaštelionas.
• Tytuvėnuose mirė LDK politinis veikėjas Jeronimas Valavičius (g. ~1573 m.). Žemaitijos seniūnas nuo 1619 m.

1637

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 20 d. – kovo 4 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Kazimieras Leonas Sapiega.
• Balandžio 19 d. mirė LDK didikas, ATR valstybės veikėjas, Lietuvos didysis maršalka nuo 1635 m. Kristupas Viesiolovskis. Palaidotas Gardine.
• Birželio 3 – 19 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Stanislovas Jablonovskis (lenk. Jan Stanisław Jabłonowski).
• Rugsėjo 13 d. karalius Vladislovas Vaza vedė imperatoriaus Ferdinando II dukrą Ceciliją Renatą Habsburgaitę (vok. Cäcilia Renata von Österreich). Su ja turėjo sūnų ir dvi dukras. Vladislovas Vaza nuolat ieškojo sąjungininkų prieš Švediją, bene vieninteliu sąjungininku tapo su ja kariavę Habsburgai. Tokia valdovo politika sukėlė lenkų šlėktos, nelinkusios į jokį karą, nepasitikėjimą savo karaliumi.
• Rugsėjo 23 d. Vilniuje karaliaus Vladislovo Vazos ir Cecilijos Renatos vestuvėms buvo pastatyta muzikinė drama „Šventoji Cecilija“, paremta šventosios kankinės (II–III a.) gyvenimo istorija. Vėliau – „Maldaujančioji Afrika“ su dirbtiniu drambliu, „kuris nuolat mojavo straubliu ir priėjęs priklaupė prieš karalių“.
• Į Vilnių iš Liublino atvyko pirmosios basosios karmelitės.
• Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Gardų miestelyje įkūrė Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią. Jis pats parinko vietas ir žingsniais atmatavo, kad viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje.

1638

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo 10 d. – gegužės 1 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Lukašas Opalinskis iš Bnino (lenk. Łukasz z Bnina Opaliński). Seimas priėmė arijonams priešiškas konstitucijas.
• Kovo 28 d. Vilniaus vaivada Kristupas Radvila Jaunasis išleido įsakymą įvesti tvarką Vilniuje.
• Pavasarį prasidėjo Jakovo Ostrianino ir Dmitrijaus Gunios kazokų sukilimas Ukrainoje.
• Vasarą buvo žiauriai numalšintas kazokų sukilimas Ukrainoje. Tačiau problemos nebuvo išspręstos, ir grėsė nauji neramumai.
• Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius kaip ATR karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys lankėsi Romoje pas popiežių Urboną VIII.
• Princas Jonas Kazimieras Vaza buvo priimtas į Aukso Vilnos ordino gretas.
• Mirė LDK ir ATR valstybės veikėjas, nuo 1636 m. Lietuvos Tribunolo maršalka Vladislovas Dorohostaiskis (g. ~1611 m.).
• Mirė LDK valstybinis veikėjas, nuo 1618 m. Naugarduko vaivada Mikalojus Sapiega (g. 1558 m.).
• Lapkritį mirė LDK ir ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Samuelis Simonas Sanguška (g. ~1570 m.). Nuo 1628 m. Vitebsko vaivada.

1639

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vilniuje atliktas miesto namų ir jų savininkų surašymas. Buvo surašyta 717 posesijų, iš jų 381 buvo paskirta valdovo dvariškiams apgyvendinti.
• Valdovas Vladislovas Vaza su karalienė Cecilija Renata Vilniuje buvo sutikti su puošniomis iškilmėmis.
• Kovo mėn. karalius Vladislovas Vaza Vilniuje Valdovų rūmuose surengė renginį – žvėrių pjudymą: išleisti lokiai prieš žirgą ir stumbrą.
• Kuršo kunig. Jokūbas Ketleris (Jakob Kettler) davė vasalinę priesaiką Lenkijos karaliui ir Ldk Vladislovui Vazai.
• Balandžio 13 d. ATR valdovas Vladislovas Vaza pasirašė Vilniuje raštą, kuriuo patvirtinama Upytės seniūno fundacija Gardino pranciškonams.
• Balandžio mėn. mirė LDK diplomatas, karinis veikėjas, nuo 1625 m. Smolensko vaivada Aleksandras Korvinas Gosievskis (g. ~1575 m.). Įsteigė jėzuitų kolegijas 1619 m. Smolenske, 1637 m. Vitebske, 1629 m. rezidenciją Daugpilyje.
• Birželio 28 d. Vilniuje Ldk Vladislovas Vaza suteikia teisę Merkinėje steigti siuvėjų cechą.
• Liepos 10 d. Ldk Vladislovas Vaza iš Vilniaus nuvykęs į Trakus pagarbinti stebuklingąjį Dievo Motinos paveikslą. Apie tai į Vatikaną pranešė popiežiaus nuncijus.
• Rugpjūčio 12 d. Žemaitijoje vienuoliai karmelitai įsteigė pirmąją Lietuvoje Kūdikėlio Jėzaus bažnytinę broliją.
• Rudenį Vilniuje tarp kataliku ir protestantu prasidėjo religiniai neramumai, kuriuos sukėlė strėlės, paleistos iš kalvinistų rankų lanko. Šią bylą valdovas Vladislovas Vaza išsprendė katalikų naudai.
• Spalio 5 d. – lapkričio 16 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Vladislovas Kierdejus (lenk. Władysław Kierdey). Tai buvo pirmasis Seimas, kuris buvo nutrauktas.
• Klaipėdos miesto pirkliai pasiekė, kad buvo apribota Šventosios uosto veikla. Tačiau tais pačiais metais išsiplėtė Palangos prekybinės teisės: pirkliams buvo leista laisvai prekiauti jūra ir sausuma su Gdansku, Karaliaučiumi ir kitais miestais.

1640

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vilniuje tarp kataliku ir protestantu tesėsi religiniai neramumai: mieste užpultos evangelikų reformatų bažnyčia, mokykla ir špitolė.
• Klaipėdoje mieste vėl įvyko gaisras, tad pradėti pilies remonto bei tvirtinimo darbai.
• Balandžio 19 d. – birželio 1 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Stanislovas Jablonovski (lenk. Jan Stanisław Jabłonowski).
• Gegužės 26 d. ATR valdovo ediktu buvo nurodyta, kad Vilniuje kalvinistai per šešias savaites turėjo iškelti maldos namus už miesto sienų, bažnyčia senojoje vietoje turėjo būti nugriauta. Kai kurie evangelikų reformatų pamokslininkai turėjo bėgti į Prūsiją.
• Laidojant Kristupą Radvilą Jaunąją, Vilniuje tarp katalikų ir protestantų vėl prasidėjo religiniai neramumai.

Mirtys

• Balandžio 2 d. Varšuvoje mirė vienas iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, populiarus XVII a. Europoje, rašęs lotynų kalba, jėzuitas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (g. 1595 m.). Vilniaus akademijos profesorius, popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas 1625 m., pramintas „sarmatų Horacijumi“.
• Lapkričio 17 d. mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Steponas Pacas (g. 1587 m.). 1624-25 m. lydėdamas karalaitį Vladislovą Vazą po Europos šalis, rašė kelionės užrašus, kurie 1854 m. buvo išleisti kaip „ Europinių dvarų vaizdas XVII amžiaus pradžioje“ (lenk. «Obraz dworów europejskich na początku XVII wieku»).
• Lapkričio 19 d. Svėdasuose mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Kristupas Radvila Jaunasis (g. 1585 m.). 1624 m. lenkų kalba parašė knygą „Apmąstymai apie karo Livonijoje pradžią“. Nuo 1633 m. būdamas Vilniaus vaivada, stengėsi taikiai išspręsti konfliktus tarp katalikų, kuriuos kurstė jėzuitai, ir protestantų.