XVII amžiaus 7-as dešimtmetis

XVII amžiaus septintasis dešimtmetis prasidėjo 1661 m. ir baigėsi 1670 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XVI amžius – XVII amžius – XVIII amžius

Dešimtmečiai: 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as - 7-as - 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as

Metai: 1661 1662 1663 1664 1665 1666 1667 1668 1669 1670

Įvykiai

1661

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario mėn. prie Drujos (Vitebsko sr.) rusų armija sumušė ATR kariuomenę. Povilo Jono Sapiegos ir Stefano Čarneckio armija pradėjo Borisovo apgultą, užsitęsusia iki 1662 m. liepos 9 d.
• Gegužės 2 d. – liepos 18 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Mykolas Kazimieras Radvila.
• Lietuvos pakancleris Kristupas Zigmantas Pacas iš popiežiaus Aleksandro VII gavo dovanų Dievo Motinos paveikslą, kuri padovanojo Pažaislio kamenduliams.
• Rugpjūtį ATR kariuomenė nesėkmingai bandė šturmuoti Borisovą.
• Spalį rusų kariuomenė pralaimėjo Kušlikų kalvų mūšyje ATR armijai ir pasitraukė prie Polocko.
• Lapkritį į Lietuvą atvyko pats karalius Jonas Kazimieras Vaza su lenkų kariuomene padėti etmonui Povilui Jonui Sapiegai, buvo atsiimtas Gardinas ir Mogiliovas.
• Gruodžio 3 d. Vilniuje rusų įgula po pusantrų metų apgulties pasidavė. Vaduojant Vilnių, pėr kelis mėnesius trukusią kovą buvo smarkiai apgriauti ir išgrobstyti Valdovų rūmai.
• Gruodžio 10 d. rusų įgulos vadas, kunig. Danila Myšeckis buvo nukirsdintas ant ešafoto Vilniaus rotušės aikštėje už vilniečių žudynes.
• Gruodžio 26 d. pasidavė vienintele vakariniuose LDK pakraščiuose maskvėnų įgula Kaune.

Mirtys

• Kovo 9 d. Bezdzeže (dab. Bresto sritis) mirė LDK valstybinis ir religinis veikėjas, Vilniaus vyskupas nuo 1656 m. Jonas Karolis Daugėla Zaviša (g. 1597 m.).
• Rugpjūčio 9 d. Rūdninkuose mirė plėšikų sužeistas olandų baroko tapytojas, architektas Peteris Dankersas (g. 1583 Amsterdame). Buvo ATR didikų rūmų dailininkas ir architektas Varšuvoje, Gdanske ir Vilniuje. Nutapė reprezentacinių karalių, didikų portretų, perstatė Vilniaus arkikatedros Valavičių koplyčią.

1662

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Vasario 20 d. – gegužės 1 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Vielopolskis (lenk. Jan Wielopolski).
• Užsienio prekybos ugdymo tikslu suteikta prekybos privilegija Palangai. Tačiau bendrosios to meto ūkinės suirutės sąlygomis daugeliui prekybos ir amatų centrų visa tai menkai bepadėjo.
• Pradėta remontuoti Vilniaus miesto gynybinius įtvirtinimus: bokštai, miesto sienos atskiros dalys.
• Boguslavas Radvila organizavo Biržų pilies ir miesto atstatymą. Jo pavedimu arch. Teofilis Spinovskis ir inž. Samuelis Arciševskis paruošė naują miesto ir tvirtovės planus, prižiūrėjo statybos darbus.
• Gegužės – lapkričio mėn. miesto magistratas Vilniaus rotušės bokštą atstatė. Bokšte buvęs išorinis balkonas – galerija, dengta vario skardos stogeliu: joje švenčių metų grodavo muzikantai.
• Liepos 9 d. rusų įgula pasišalino iš Borisovo miesto.
• Vilniaus išvadavimui iš Rusijos atminti, Vilniaus vyskupas Jurgis Bialozoras iš Verkių dvaro paskyrė 7 valakus žemės Kalvarijų bažnyčiai ir Kryžiaus kelio stotims.

Mirtys

• Lapkričio 29 d. prie Astrynos LDK kariuomenės konfederatų nužudytas balandį iš nelaisvės Maskvoje grįžęs Vincentas Aleksandras Korvinas Gosievskis. 1651 m. tapo Lietuvos artilerijos generolu, nuo 1654 m. Lietuvos lauko etmonas. Palaidotas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje.
• Klevanė mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Mikalojus Jurgis Čartoriskis (g. 1603 m. Klevanė). 1657–1661 m. Voluinės vaivada.

1663

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Kovo 4 d. ATR Seimo komisija pasirašė kontraktą su monetų meistrų iš Rostoko (Meklenburgas) Andriumi Tymfu (Andreas Timpe). Jis turėjo nukaldinti 6 mln. vnt. zlotų. Į iždą patekusios lėšos turėjo būti skirtos atsiskaityti su samdyta kariuomene.
• Balandžio 4 d. Vilniuje mirė jėzuitas teologas, filosofas, pedagogas, daktaras Mykolas Ginkevičius (g. ~1594 m. Žemaitija). Nuo 1661 m. Vilniaus universiteto rektorius, atstatinėjo nusiaubtus pastatus, atkūrė mokymo sistemą.
• Susikūrė Vilniaus stiklių cechas, priimtas ju statutas.
• Lapkričio mėn. karalius Jonas Kazimieras Vaza su 130 tūkst. ATR kariuomenė pradėjo didįjį žygį į kairiakraštę Ukrainą. Žygis iš pradžių ėjosi sėkmingai.
• Gruodžio mėn. Lietuvos lauko etmonas Mykolas Kazimieras Pacas įsitikinęs, kad negalį užimtį Smolenską, su kariuomenė patraukė į Seversko žemes susijungti su karaliaus armiją.

1664

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 22 – vasario 9 d. ATR armijos nesėkminga Gluchovo apgultis.
• Vasario 11 d. karaliaus vadovaujamos ATR pajėgos patyrė triuškinantį pralaimėjimą Pirogovo mūšyje.
• Vasario 16 – kovo 27 d. Rusų armijos Novgorodo daliniai suruošė reidą į LDK, kur degino ir plėšė miestus ir miestelius iki Borisovo.
• Kovo mėn. prie Mglino Maskvos pajėgos dar kartą sumušė ATR armiją ir atėmė visą artileriją. Žygis į Kairiakrantė Ukrainą buvo nutrauktas.
• Pavasarį mirė karaliaus sekretorius, diplomatas Kazimieras Liudvikas Jevlaševskis. Bresto vaivada nuo 1659 m.
• Gegužės 15 d. Ldk Jonas Kazimieras Vaza su karaliene Vilniuje buvo sutiktas senatorių, kapitulos, akademijos bei magistrato, amatininkų cechų, prekybininkų, kitokių brolijų. Valdovą pasitiko ir jį lydėjo per įrengtas triumfo arkas. Vilniaus akademijos studentai, dainomis ir muzikai pritariant, suvaidino alegorinę dramą. Veikale buvo akcentuojamos pergalės mūšio lauke, kariuomenės triumfas ir kt.
• Birželio 6 d. Vilniuje Ldk Jonas Kazimieras Vaza pasirašė raštą, kuriuo patvirtino miesto puodžių cecho statutą.
• Birželio 6 d. Mykolo Kazimiero Paco armija prie Vitebsko sumušė LDK plėšikaujančius Novgorodo dalinius.
• Vilniuje susikūrė pozumentininkų cechas. Gamino pozumentą: dekoratyvinius apsiuvus, virveles, įvairaus pavidalo kutus, spurgus ir t. t. Taip pat į cechus susibūrė katiliai, knygrišiai futliarininkai ir žvejai, iki tol priklausę Šv. Petro brolijai.
• Lapkričio 3 d. įvyko iškilminga Pažaislio vienuolyno (lot. Eremus Montis Pacis) fundacija ir akto pasirašymas. Fundatorius Kristupas Zigmantas Pacas bažnyčią numatė kaip savo šeimos mauzoliejų. Sakralinį kompleksą kūrė Italijos architektai Džambatista Fredianis, broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (Puttini) (nuo 1674 m.).
• Lapkričio 26 d. – 1665 m. sausio 7 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Trach Gninskis (lenk. Jan Trach Gniński). Seimas nutrūko.

1665

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 28 d. Vilniaus miesto burmistrai ir tarėjai patvirtino knygrišių cecho statutą.
• Kovo 12 d. – kovo 28 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Antanas Chrapovickis. Seimas nutrūko.
• Kovo 23 d. Lenkijos karaliaus ir Ldk Jonas Kazimieras Vaza (Ioannis Casimiri) pasirašė raštą, patvirtinanti privilegiją Vilniaus m. siuvėjų cechui.
• ATR-Maskvos kare abi pusės atlikinėjo tik mažos apimties karinius veiksmus, nes buvo netekę žmonių ir lėšų.
• Vilniaus magistratas nustatė, kad konfiskuoti iš perpardavinėtojų maisto produktai turi būti atiduodami špitolių naudai.

Mirtys

• Balandžio 6 d. Gardine mirė Vilniaus universiteto astronomijos ir matematikos profesorius, jėzuitas Osvaldas Krygeris (Oswald Krüger, g. 1598 m. rytų Prūsijoje), vadintas „savo amžiaus Archimedu“. Prieš mirtį ėjo karališkojo inžinieriaus pareigas, statė įtvirtinimus bei gamino karo mašinas Dancige bei Gardine.
• Gegužės 17 d. Palenkės Biala mirė Vilniaus vyskupas nuo 1661 m., ATR valstybės pareigūnas Jurgis Bialozoras (g. ~1622 m.). Rusijos kariuomenei užėmus Vilnių, išsaugojo šv. Kazimiero relikvijas, kapitulos archyvą, dalį arkikatedros lobyno. 1662 m. pradėjo kurti Vilniaus Verkių Kalvarijas. 1671 m. perlaidotas Vilniuje.
• Rugsėjo 5 d. mirė LDK valstybės ir karinis veikėjas Kristupas Pranciškus Sapiega (g. 1623 m. vasario 2 d.). ATR karų su Ukrainos kazokais, Rusija ir Švedija dalyvis.
• Gruodžio 29 d. Ružanuose (Bresto sr.) mirė LDK didikas, ATR politinis veikėjas Povilas Jonas Sapiega (g. 1609 m.). Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada nuo 1656 m.

1666

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• ATR-Maskvos kare abi pusės atlikinėjo tik mažos apimties karinius veiksmus, nes buvo netekę žmonių ir lėšų. Kovo 10 d. Adrusovo kaime prasidėjo derybos dėl paliaubų.
• Kovo 17 d. – gegužės 4 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Odrovonžas Pienionžekas (lenk. Jan Odrowąż Pieniążek). Seimas nutrūko.
• Kovo 18 d. prie Daugpilio vyko mūšis. Lietuvos kariuomenės daliniai apsupo miestą, bet atskubėjusiems rusams pralaimėjo ir pasitraukė.
• Kai kuriuose miestuose buvo dedama nemažai pastangų amatams atkurti. Patvirtinti Kėdainių cechų ir pirklių brolijos nuostatai, nors amatininkų cechose buvo tik 20% reikalingų specialistu.
• Vasarą vyko dideli Vilniaus miesto sutvirtinimo darbai. Arkikatedros remonto darbams vadovavo austrų architektas Johanas Vincentas Salvadoras. Dailininkas Pjetras Pertis dekoravo Šv. Kazimiero koplyčia, Mikelandželas Palonis nutapė freskos.
• Lapkričio 9 d. – gruodžio 23 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Martynas Oborskis. Seimas nutrūko.
• Monetų leidėjai buvo kaltinami sukčiavimu ir pinigų pasisavinimu. Seimas pareikalavo teisti Tito Livio Burattinį ir Andrių Tymfą (Andreas Timpe). Pastarasis iždui dar buvo skolingas 4 mln. zlotų, tačiau pabėgo į Vokietiją.
• Gruodžio 28 d. karalius Jonas Kazimieras Vaza uždarė visas ATR monetų kalyklas.

Mirtys

• Liepos 5 d. Londone mirė Samuelis Boguslavas Chilinskis (g. ~1631 m. Šventežeryje, Lazdijų r.). Pirmasis Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą, kurio vertimas buvo imtas spausdinti – Londone 1660 m.
• Lapkričio 28 d. Tilžėje mirė Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas Danielius Kleinas (g. 1609 m gegužės 30 d. ten pat). 1653 m. Karaliaučiuje lotynų kalba išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“.
• Lvove mirė LDK karo inžinierius, kartografas, artilerijos pulkininkas Frydrichas Gedkantas (g. 1602 ar 1604 m. Ragainė). Svarbiausias jo kartografinis darbas – rankraštinis atlasas „Praktiškas topografijos kūrinys“ (1638). 1648 m. sudarė Vilniaus miesto gynybinės sienos planą, vadovavo miesto įtvirtinimų rekonstrukcijai.
• Mirė LDK didikas, valstybės ir karinis veikėjas, grafas Kristupas Tiškevičius (g. 1616 m. Logoiskas). Nuo 1658 m. Černigovo vaivada.

1667

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 30 d. Adrusovo kaime (Mstislavlio vaivadija) tarp ATR ir MDK sudaryta Andrusovo paliaubų sutartis 13,5 metų laikotarpiui, kuri vėliau pratęsta dar 13 metų. Lietuvai grąžintas dar neatsiimtas Polockas, Vitebskas ir Daugpilis, bet prarasta Smolensko vaivadija. ATR-Maskvos karas baigėsi.
• Kovo 7 d. - balandžio 18 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas, Seimo maršalka Andrius Kotovičius (lenk. Andrzej Kotowicz). Gelbstint valstybės iždą uždėti papildomi padūmių mokesčiai.
• Seimo nutarimu buvo atliktas LDK dūmų surašymas. LDK buvo tik 312 800 kiemų, arba 2,3 mln. žmonių. Liginant su 1643 m., Žemaitijos kunigaikštystė neteko 25 %, Trakų vaivadija – 37 %, Vilniaus vaivadija – 43 % gyventojų. Lietuvos miestuose ir miesteliuose išmirė 39 %, o Vilniaus vaivadijoje – net 59 % žmonių. Daugelis miestų ir miestelių buvo išgrobti, sudeginti, prekyba ir amatai katastrofiškai nusmuko.
• Balandžio 20 d. Varšuvoje Ldk Jonas Kazimieras Vaza pasirašė raštą, kurio patvirtinami ankstesnių valdovu raštai ir suteikianti leidimą Vilniaus miesto barzdaskučių-chirurgų cechui persekioti ir bausti asmenis, kurie, nebūdami cecho nariai, neteisėtai verčiasi šiuo amatu.
• Gegužės 10 d. mirė Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Marija Liudvika (Marie Louise Gonzaga de Nevers) (g. 1611 m.). Palaidota Vavelio katedroje. Jį darė didelė įtaką savo vyro politikai.
• Birželio 6 d. Vilniaus Šv. Dvasios cerkvėje palaidotas LDK karinis ir politinis veikėjas Aleksandras Oginskis (g. ~1585 m.). Nuo 1649 m. Trakų kaštelionas.
• Sudegė didelė dalis Klaipėdos priemiesčio, veliau degė miestas ir pilis.
• Rugsėjo 8 d. Vilniuje vyko iškilmės dėl palaimintojo Juozapato Kuncevičiaus kūno perkėlimo. Stebuklingas Trakų Dievo Motinos paveikslas būvo sugrąžintas į Trakus su labai iškilminga procesija iš Vilniaus. Iškilmingos apeigos ir prašmatnios procesijos tapo kasmetinėmis.
• Spalio 6 – 16 d. įvyko Podgaico mūšis, kuriame karūnos etmonas Jonas Sobieskis sėkmingai atmušė kazokų ir Krymo totorių antpuolį. Dešiniakrantės Ukrainos kazokai pripažino Lenkijos karaliaus valdžią.

1668

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Sausio 27 d. - kovo 7 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Karolis Čartoriskis. Seimas nutrūko. Buvo uždrausta pereiti iš katalikų tikėjimo į protestantų.
• Vilniaus miesto magistratas perdavė globoti karmelitams Švč. Mergelės Marijos paveikslą ir leido virš Aušros vartų pastatyti koplyčią.
• Gegužės 10 d. ATR valdovas Jonas Kazimieras Vaza išleido įsakymą Vilniaus vaivadai ir pilies prižiūrėtojui, kuriame, pagirdamas vaivadą už Vilniaus pilies išsaugojimą, kartu nurodė, kad didelis pavojus gresia katedrai, taip pat visoms pilies rūmų sienoms.
• Birželio 29 d. pagal italų kilmės Krokuvos architekto Jano Zaoro projektą, Mykolo Kazimiero Paco lėšomis pradėta statyti mūrinė Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia 13 metų Vilniaus rusų okupacijai atminti.
• Rugpjūčio 27 d. - rugsėjo 16 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas, Seimo maršalka Steponas Sarnovskis (lenk. Stefan Sarnowski).
• Rugsėjo 16 d. ATR valdovas Jonas Kazimieras Vaza seimui įteikė atsisakymo nuo sosto aktą ir pasakė graudinga paskutinę kalbą. Verkė ir jis pats ir visas seimas. Jis bajorijai davė suprasti, kad reikia panaikinti visą netvarką, nes kitaip valstybė sulauks liūdno galo.
• Lapkričio 5 d. - gruodžio 6 d. Varšuvoje vyko konvokacinis ATR seimas, Seimo maršalka Jonas Antanas Chrapovickis.

Mirtys

• Balandžio 11 d. Vilniuje mirė Lietuvos raštijos darbuotojas, pedagogas, jėzuitas Jonas Jaknavičius (g. 1589 m.). Parengė ir 1637 m. išleido „Lenkiškas ir lietuviškas evangelijas“.
• Birželio 21 d. mirė LDK ir ATR diplomatas, valstybės veikėjas Aleksandras Kristupas Naruševičius (g. po 1616 m.). Nuo 1658 m. Lietuvos pakancleris.
• Rugpjūčio 28 d. Vilniuje mirė LDK karinis ir politinis veikėjas Vladislovas Valavičius (g. ~1615 m.). Nuo 1656 m. Vitebsko vaivada, nuo1667 m. Lietuvos lauko etmonas.
• Kėdainiuose mirė lietuvių raštijos kūrėjas, evangelikų reformatų veikėjas Steponas Jaugelis-Telega (g. ~1600 m. ten pat). Vienas žymiausių XVII a. giesmių kūrėjų ir vertėjų.

1669

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Antverpene lotynų kalba išspausdinta Lietuvos istoriko Alberto Kojalavičiaus-Vijūko „Lietuvos istorijos antroji dalis“ (lot. Historiae Lituanae pars altera). Istorija plačiai paplito Europoje, supažindino ją su Lietuvos praeitimi.
• Vilniaus vyskupijoje buvo 410 bažnyčių. Į šį skaičių neįėjo neparapinės vienuolyno bažnyčios.
• Balandžio 18 d. Zaslavlije mirė ATR valstybinis veikėjas, Vilniaus vaivada muo 1668 m. Jurgis Hlebavičius (g. 1605? m.).
• Balandžio 30 d. Jonas Kazimieras Vaza išvažiavo gyventi į Paryžių, į Saint-Germain-des-Prés abatiją.
• Gegužės 2 d. – birželio 19 d. Varšuvoje vyko ATR elekcinis seimas. Seimo maršalka Feliksas Potockis (lenk. Feliks Potocki). Į seimą atvyko apie 80 000 bajorų. Rinkimai vyko labai audringai, kilo netgi susistumdymas.
• Birželio 19 d. Seimo metu iš penkių kandidatų Mykolas Kaributas Višnioveckis išrinktas Lenkijos karaliumi ir Ldk. Kilęs iš šlėktų Kaributų herbo (Gediminaičiai) Višnioveckių giminės.
• Rugsėjo 29 d. Krokuvoje Mykolas Kaributas Višnioveckis karūnuotas Lenkijos karaliumi ir Ldk (lenk.: Z Bożej łaski król Polski, wielki książę litewski, ruski, pruski, mazowiecki, żmudzki, inflancki, smoleński, siewierski, czernihowski etc.).
• Spalio 1 d. - lapkričio 12 d. Krokuvoje vyko karūnacinis ATR seimas. Seimo maršalka Andrius Kžyckis (lenk. Andrzej Krzycki). Seimas nutrūko.
• Karalius Mykolas Kaributas Višnioveckis buvo priimtas į Aukso Vilnos ordino gretas.
• Spalio 3 d. Krokuvoje Mykolas Kaributas Višnioveckis parašė raštą, kuriuo patvirtinamos visos jo pirmtakų privilegijos Vilniaus miestui ir jo gyventojams.
• Gruodžio 31 d. netoli Karaliaučiaus mirė LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas, kunig. Boguslavas Radvila (g. 1620 m. gegužės 3 d. Gdansk). Vienas Kėdainių sutarties iniciatorių. Jo veikla vertinama labai įvairiai. Globojo protestantus Lietuvoje ir Palenkėję. Palaidotas Karaliaučiaus katedroje.

1670

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

• Įsikūrė Hadsono įlankos bendrovė
• Vasario 27 d. karalius Mykolas Kaributas Višnioveckis vedė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus ir Čekijos bei Vengrijos karaliaus Ferdinando III Habsburgo (Ferdinand III, Holy Roman Emperor) dukterį Eleonorą Mariją Habsburgaitę (Eleonora Maria Josefa von Habsburg).
• Kovo 5 d. – kovo 26 d. Varšuvoje vyko neeilinis ATR seimas. Seimo maršalka Jonas Kazimieras Kirdiejus. Seimas nutrūko.
• Gomelis gavo Magdeburgo teisės.
• Rugsėjo 9 d. – spalio 31 d. Varšuvoje vyko eilinis ATR seimas. Seimo maršalka Heraklis Liubomirskis (lenk. Stanisław Herakliusz Lubomirski).

Mirtys

• Sausio 23 d. mirė LDK valstybės veikėjas Kristupas Zaviša (g. 1578 m.). Lietuvos didysis maršalka 1654 – 1669 m., Vilniaus kaštelionas nuo 1669 m.
• Rugsėjo 11 d. Vilniuje mirė Lietuvos teologas, filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, lietuvių muzikologijos pradininkas, jėzuitas Žygimantas Liauksminas (g. 1596 m. ar 1597 m. Žemaitija). Žymiausias jo veikalas – „Oratorinė praktika ir retorikos meno taisyklės“ (Praxis oratoria sive praecepta artis rhetoricae, 1648 m.). Taip pat išleido pirmąjį Lietuvoje muzikos vadovėlį „Muzikos menas ir praktika“ (Ars et praxis musica, 1667 m.). Vilniaus universiteto rektorius 1656–1657 m.
• Mirė ATR valstybės ir karinis veikėjas, Maltos kavalierius Mykolas Judickis. Nuo 1654 m. karaliaus paskirtas LDK artilerijos generolų ir samdomos kariuomenės vadų.