Lietuvos tautodailininkų sąjunga
Lietuvos tautodailininkų sąjunga – Lietuvos organizacija, vienijanti tautodailės kūrėjus. Būstinė Vilniuje, Stiklių g. 16.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1966 m. įsteigta Lietuvos liaudies meno draugija, kuri vienijo Choro, Teatro, Instrumentinės, Liaudies muzikos, Liaudies dailės ir Choreografijos sekcijas. Veikė skyriai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Visuotiniai susirinkimai šaukti kas 3 metai, rinkta valdyba. 1989 m. pavadinta Lietuvos tautodailininkų sąjunga, apibrėžta siauresnė (tik tautodailės) veiklos sritis. Nuo 1987 m. UNESCO liaudies meno organizacijos, nuo 1994 m. Europos meno tarybos (ECA) narė.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos tautodailininkų sąjunga rengia seminarus, parodas, muges, konkursus, gina narių autorines teises. Kaupia kūrinių rinkinį, kurį eksponavo Airijoje, Lenkijoje, Meksikoje, Bulgarijoje, Danijoje, Rusijoje, Švedijoje. Turi 6 skyrius – Kauno, Panevėžio, Telšių, Šiaulių, Dzūkijos, Žemaitijos. 2006 m. vienijo – 3000 narių. Prie sąjungos nuo 1997 m. veikia Tautodailininkų sąjungos fondas, kuris leidžia „Tautodailės metraštį“, monografijas, knygas apie tautodailę.[1]
Pirmininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vytautas Jakelaitis – 1966-1968 m.
- Pranas Gudynas – 1968-1979 m.
- Jonas Rimantas Glemža – 1979-1985 m.
- J. Kilšauskas – 1985-1989 m.
- Žilvinas Bautrėnas – 1989-1992 m.
- Jonas Rudzinskas – nuo 1992 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos tautodailininkų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 338 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos tautodailininkų sąjunga Archyvuota kopija 2013-08-26 iš Wayback Machine projekto.