Lietuvos tautodailininkų sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos tautodailininkų sąjungaLietuvos organizacija, vienijanti tautodailės kūrėjus. Būstinė Vilniuje, Stiklių g. 16.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1966 m. įsteigta Lietuvos liaudies meno draugija, kuri vienijo Choro, Teatro, Instrumentinės, Liaudies muzikos, Liaudies dailės ir Choreografijos sekcijas. Veikė skyriai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Visuotiniai susirinkimai šaukti kas 3 metai, rinkta valdyba. 1989 m. pavadinta Lietuvos tautodailininkų sąjunga, apibrėžta siauresnė (tik tautodailės) veiklos sritis. Nuo 1987 m. UNESCO liaudies meno organizacijos, nuo 1994 m. Europos meno tarybos (ECA) narė.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos tautodailininkų sąjunga rengia seminarus, parodas, muges, konkursus, gina narių autorines teises. Kaupia kūrinių rinkinį, kurį eksponavo Airijoje, Lenkijoje, Meksikoje, Bulgarijoje, Danijoje, Rusijoje, Švedijoje. Turi 6 skyrius – Kauno, Panevėžio, Telšių, Šiaulių, Dzūkijos, Žemaitijos. 2006 m. vienijo – 3000 narių. Prie sąjungos nuo 1997 m. veikia Tautodailininkų sąjungos fondas, kuris leidžia „Tautodailės metraštį“, monografijas, knygas apie tautodailę.[1]

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos tautodailininkų sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 338 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]