Vladas Jezukevičius

Vladas (Vladislovas) Jezukevičius
Gimė	1886 m. liepos 27 d. Marcinkonyse
Mirė	1959 m. gegužės 8 d. (72 metai) Stakliškėse
Veikla	Romos katalikų bažnyčios kanauninkas, visuomenės veikėjas

Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetas. Sėdi, iš kairės: Ona Žebrauskaitė, Juozas Stankevičius, Jonas Basanavičius, Veronika Alseikienė ir Pranas Bieliauskas. Stovi, iš kairės: Jurgis Šlapelis, Petras Kraujalis ir Vladas Jezukevičius.

Vladislovas Jezukevičius (Jėzukevičius) (1886 m. liepos 27 d. Marcinkonyse (Gardino gubernija), Rusijos imperija – 1959 m. gegužės 8 d. Stakliškėse, LTSR) – Romos katalikų bažnyčios kanauninkas, visuomenės veikėjas.

Biografija

Baigė Marcinkonių pradinę mokyklą. Vėliau mokėsi privačiai, 1909 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją. Tais pačiais metais įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, inicijavo giesmių giedojimą lietuviškai. Po metų perkeltas į Švč. Trejybės parapiją Gervėčiuose (joje įvedė lietuviškas pamaldas), dar po vienerių metų – į Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapiją (kur įsteigė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrių).

1912 m. paskirtas rektoriumi į Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčią, o kai 1921 m. buvo įkurta šios bažnyčios parapija, tapo jos klebonu. Dalyvavo steigiamajame Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ susirinkime, parapijoje atidarė šios organizacijos knygyną–skaityklą. Jo dėka buvo įsteigta Jėzaus Širdies arkibrolija, 1913 m. prie bažnyčios pastatytas dviejų aukštų namas, tapęs lietuviškų susibūrimų vieta. Nuo 1913 m. priklausė Lietuvių mokslo draugijai. Bendradarbiavo spaudoje: rašė straipsnelius į Tėvynės Sargą ir Aušrą, buvo pastarojo laikraščio redaktoriaus pavaduotojas. Kūrė eilėraščius, parašė pjesę „Naktigonė“ (kūriniai neišliko).

Pirmojo pasaulinio karo pabėgėliais Lietuvoje rūpinosi Lietuvių laikinasis komitetas nukentėjusiems dėl karo šelpti (vėliau reorganizuotas į Lietuvių draugiją nukentėjusiems dėl karo šelpti), Vl. Jezukevičius 1914 m. gruodžio 4 d. Vilniuje buvo išrinktas į šios organizacijos Centro komitetą. Nuo 1915 m. dėstė dviklasėje Vilniaus lietuviškoje pradinėje mokykloje, buvo renkamas į Švietimo draugijos „Rytas“ valdybą. 1917 m. rugsėjo 18 d. – rugsėjo 22 d. vykusios Vilniaus konferencijos dalyvis. Lenkų valdomame Vilnius krašte 1922 m. jis įkūrė savarankišką Lietuvių katalikų blaivybės draugiją ir jai vadovavo.

Dėl nuolatinių persekiojimų 1924 m. buvo priverstas persikelti gyventi į Lietuvos respubliką, paskirtas Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčios klebonu. 1932 m. pakeltas kanauninku, nuo 1954 m. – Stakliškių altaristas.

Šaltiniai

• Jezukevičius (Jėzukevičius), Vladislovas // Nastazija Kairiūkštytė, Alma Gudonytė. Lietuvybės kovų verpetuose – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009; psl. 120–123
• Kun. V.Jezukevičiaus atsiminimai apie XX a. pradžios šeimos gyvenimą
• Kunigas Vladas Jezukevičius (1886 VII 27–1959 V 16) // Voruta, 2010–01–10
• Mindaugas Bloznelis. Kunigas Vladas Jezukevičius // Voruta, 2013–05–16

Nuorodos

• „Kunigo Vlado Jezukevičiaus gyvenimo kryžkelės: Dievo valios kelias“ (sud. Rūta Ratkevičienė, dr. Mindaugas Bloznelis) – Vilnius: Margi raštai, 2018