Marcinkonių pagrindinė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Varėnos rajono
Marcinkonių pagrindinė mokykla
[[Vaizdas:|Varėnos rajono
Marcinkonių pagrindinė mokykla herbas|center|150px]]
[[Vaizdas:|Varėnos rajono
Marcinkonių pagrindinė mokykla|left|250px]]
Miestas (gyvenvietė): Marcinkonys, Varėnos raj.
Mokyklos direktorius(-ė): Jonas Žieminykas
Mokinių skaičius: 119
Įkūrimo data: 1900
Uždarymo data: {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius: 20

Varėnos rajono Marcinkonių pagrindinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Varėnos raj. Marcinkonyse, Miškininkų 53, vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 190109281. Steigėjas Varėnos rajono savivaldybės taryba. Anksčiau veikė filialas – Varėnos r. Marcinkonių pagrindinės mokyklos Kabelių pradinis skyrius (buvusi Kabelių pagrindinė mokykla).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marcinkonyse mokykla buvo įsteigta apie 1900 m. Iki mokyklos įkūrimo marcinkoniškių vaikai mokėsi slaptose mokyklose. Juos mokė daraktoriai Lechavičienė, Trainavičius, Česnulevičius. Caro valdžia tokiu būdu mokyti vaikus draudė ir siūlė vykti mokytis į Varėną arba į Merkinę. Tačiau ten mokytis rusų kalba niekas nenorėjo, todėl buvo įsteigta mokykla Marcinkonyse. Tai buvo pradinė trijų skyrių mokykla, joje buvo dėstoma rusų kalba. Dirbo du mokytojai (pavardės nežinomos). Vienoje patalpoje mokėsi apie 50 vaikų. Kurį laiką mokyklai kambarys buvo nuomojamas. 1903 m. mokykla persikėlė į kunigo Butkevičiaus pastangomis specialiai pastatytą pastatą. Iš senosios mokyklos buvo atvežti ilgi, daugiaviečiai suolai. 1911 m. šią mokyklą baigė Klimas Puočiauskas, Šimas Miškinis, Jonas Vilčinskas iš Lynežerio kaimo, mokytojo dukra Gorfin Gitkė. Egzaminus mokiniai laikė Varėnoje. Tuo pačiu metu kaime veikė ir slaptos mokyklos, kuriose mokiniai buvo mokomi lietuviškai. Daraktoriais jose tuo metu dirbo Agota Kašėtaitė ir Miškinytė. Vaikams mokyti lietuvių kalbos mokytojos turėjo ir lietuviškų knygų. Viena jų buvo „Žvirblis“.

Lietuvą okupavus lenkams, bažnyčiai priklausančiuose pastatuose buvo įkurta „Ryto“ draugijos mokykla. Šioje mokykloje dirbo Petronėlė Zavišaitė ir Ona Šiekštelaitė, buvo du skyriai su 50 mokinių. 1922 m. mokykla persikėlė į suremontuotą mokyklos pastatą, kaimo viduryje (buvęs mokyklos bendrabučio pastatas). Tačiau 1923 m., po Trijų Karalių šventės, vaikai atėję negalėjo patekti į mokyklą, ji buvo uždaryta. Mokytoja P. Zavišaitė buvo išvežta į Gardiną ir uždaryta į kalėjimą, o O. Šiekštelaitė atšaukta iš darbo Marcinkonių mokykloje ir iš kaimo išvyko. Atleistas mokytojas pakeitė mokytojai lenkai. Tokiu būdu Marcinkonyse atidaryta 7 kl. lenkiška mokykla. Pradžioje ją lankė tik 9 geležinkelio darbuotojų vaikai. Nenorėdami mokėti baudų už tai, kad neleidžia vaikų į lenkišką mokyklą, kitais metais į šią mokyklą tėvai savo vaikus išleido. Vėliau mokytojo J. Kumpos pastangų dėka buvo įvestos kelios lietuvių kalbos pamokos. Mokykloje mokytojai buvo lenkai Jonas Jakimekas, Kordasova, Stasė Krasuckienė, Pranė Rusinkuvna, Turlovienė. Lietuvių kalbos mokykloje mokė Jonas Kumpa. Jam išvykus į Ameriką lietuvių kalbos mokė Jonas Mudėnas, kilęs nuo Švenčionių.

1941 m. Marcinkonyse įsteigta pradinė mokykla, jos vedėju dirbo Petras Serenčikas. Nuo 1943 m., vokiečių okupacijos metais, kaime vėl veikė pradinė mokykla, kuri 1944 m. perorganizuota į progimnaziją, 1949 m. – į septynmetę mokyklą, 1954 m. – į vidurinę mokyklą, o nuo 2001 m. – į pagrindinę mokyklą.

Pirmoji Marcinkonių progimnazijos direktorė Marija Kulakaitė atvyko iš Dubininko pradinės mokyklos. Direktore ji dirbo iki vokiečių pasitraukimo iš Lietuvos. Nuo 1944 m. spalio mėn. direktoriumi paskirtas Antanas Zalys, kilęs iš Dubičių kaimo. Šiose pareigose jis išdirbo nepilnus metus, nes išvyko studijuoti į Dotnuvos žemės ūkio akademiją. Direktoriumi paskirtas Petras Serenčikas dirbo iki 1951 m. gruodžio mėn. 1951 m. spalio mėn. P. Serenčiko tėvai buvo „evakuoti“ iš Lietuvos į Sibirą, todėl jis iš direktoriaus pareigų buvo atleistas ir 2 metus dirbo Vokėje ne pedagoginį darbą ir 2 metus Šakių rajono Sintautų vidurinėje mokykloje, 1955 m. vėl grįžo į Marcinkonis ir dirbo mokykloje iki išėjimo į pensiją).

1951–1962 m. mokykloje veikė įvairūs būreliai, ypač garsėjo mišrus choras, kuriam vadovavo muzikos mokytojas V. Baniulis ir jaunuolių šokių ratelis, vadovaujamas mokytojos A. Ragauskienės. Fizinio lavinimo mokytojo A. Ragausko vadovaujami jaunieji mokyklos sportininkai organizavo sportinį gyvenimą kaime, taip pat aktyviai dalyvaudavo rajoniniuose renginiuose.

19571958 m. mokykloje veikė slapta moksleiviška organizacija „Geležinis vilkas“. Jos veikla iš pradžių buvo intensyvi, bet vėliau ėmė slopti. Matyt, turėjo įtakos realus okupuotos šalies gyvenimas. Vienas šios organizacijos narys, Jonas Zalanskas, Petro Zalansko (garsaus liaudies dainininko) sūnus sumanė iškelti lietuvišką trispalvę ant traukinio DruskininkaiVilnius. Su plevėsuojančia trispalve traukinys atvyko į Vilniaus geležinkelio stotį. Kadangi traukiniui sustojus Marcinkonių geležinkelio stotyje dingo elektra, saugumas nusprendė, kad kaip tik čia ir buvo iškelta lietuviška trispalvė. Prasidėjo dažni saugumiečių vizitai į Marcinkonis. Pagaliau buvo išaiškinta, kad vėliavą iškėlė Marcinkonių vidurinės mokyklos moksleiviai.

1963 m. mokykloje nebeliko 9 klasės, 1964 m. 10 klasės, o 1965 m. – 11 klasės. Nuo 1966 m. moksleivių skaičius mokykloje vėl pradėjo augti ir 19741975 m. jau buvo 350 moksleivių. Išaugus moksleivių skaičiui kilo problemų su klasių patalpomis, nes mokykla buvo išsibarsčiusi keliuose pastatuose.

Marcinkonyse gyveno nemažai rusų, taip pat baltarusių, ukrainiečių, lenkų, jų vaikams mokyti kurį laiką veikė ir rusų mokykla. Tik po karo ji buvo septynmetė, vėliau – pradinė. Pradinės mokyklos mokytoju dirbo Severinas. 1968 m., kilus gaisrui, sudegė vienas mokyklai priklausantis pastatas, kuriame buvo dvi klasės ir sporto salė. Patalpos vienai klasei buvo nuomojamos sename, darbui visiškai nepritaikytame Pr. Tamulevičiaus name. Didelių tuometinės direktorės J. Janulaitytės pastangų dėka, pradėta naujo mokyklos pastato statyba. Nors pastatas buvo statomas ir ne prie senos mokyklos, tačiau įformintas kaip priestatas. Įkurtuvės naujoje mokykloje atšvęstos 1972 m. Visos klasės persikėlė į dar statybiniais dažais kvepiančias patalpas. Mokykla gavo valgyklą ir erdvią sporto salę. Tuo metu įvestas užklasinio darbo organizatoriaus etatas, jo pareigas užėmė aktyvi ir energinga fizinio lavinimo mokytoja Vida Markevičienė. Popamokinė veikla mokykloje dar labiau suaktyvėjo. Mokykloje veikė daug įvairių būrelių. Buvo didelis moksleivių choras, trys šokių kolektyvai. Jaunuolių šokių kolektyvas dalyvavo ne tik rajoninėse, bet ir respublikinėje dainų šventėje. Nuo 1976 m. mokykloje pradėjo dirbti Jonas Žieminykas, didelis orientacinio sporto entuziastas. Jo vadovaujami mokyklos orientacininkai buvo dažni respublikos orientacinio sporto varžybų nugalėtojai. 1980 m. mokyklą baigė pirmoji mokyklos aukso medalininkė Rita Tamulevičiūtė.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1941 m. Petras Serenčikas;
  • 1943 m. Marytė Kulakaitė–Černiauskienė;
  • 1944 m. Antanas Zalys;
  • 1945 m. Petras Serenčikas;
  • 1951 m. Vladas Krukonis;
  • 1957 m. Jonas Garnevičius;
  • 1960 m. Antanevičiūtė – Blaževičienė;
  • 1962 m. Justina Janulaitytė;
  • 1971 m. Vladas Dvareckas;
  • 1986 m. Julija Vygelienė;
  • 1987 m. Kęstutis Rekerta;
  • 1995 m. Jonas Žieminykas.


Žymūs mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]