Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°35′28″š. pl. 24°19′29″r. ilg. / 54.591004°š. pl. 24.324701°r. ilg. / 54.591004; 24.324701

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia
Stakliškės, bažnyčia.JPG
Vyskupija Kaišiadorių
Dekanatas Birštono
Savivaldybė Prienų rajonas
Gyvenvietė Stakliškės
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1776 m.
Stilius barokas

Stakliškių Švč. Trejybės bažnyčia stovi Stakliškių kaimo centre, 1 km į šiaurę nuo kelio  A16  VilniusPrienaiMarijampolė . Vėlyvojo baroko stiliaus architektūros paminklas (unik. kodas 1561).[1]

Stakliškės, Lithuania - panoramio.jpg
Šventoriaus vartai

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1586 m. Jai 1596 m. dovanoti Kielionių, Kvedariškių, Virkininkų kaimai, ežeras (kunigas privalėjo mokėti lietuviškai, įsteigti mokyklą). 1641 m. valdą padidino Jonas Alfonsas Lackis. Manoma, kad 1655 m. karo su Maskva metu bažnyčią sudegino Rusijos kariuomenė.

1663 m. nauja bažnyčia pastatyta iki stogo. Užbaigta 1674 m. Parapijai 1744 m. priklausė 31 kaimas. 17701776 m. Stakliškių seniūnas Juozapas Teodoras Boufalas-Daraškevičius (lenk. Józef Teodor Bouffał-Doroszkiewicz), herbas Kościesza, pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią, konsekravo Vilniaus pavyskupis Tomas Zenkavičius. 1818 m. audra suardė bažnyčios stogą, apgriovė bokštus. 1828 m. bokštai dar buvo neatstatyti.

1871 m. į Stakliškes iš Pagramančio (Telšių vyskupija) atkeltas klebonas Vincas Butvydas (buvo įkliuvęs Motiejaus Valančiaus knygnešių byloje). Jis Stakliškėse klebonavo 29 metus, kėlė gyventojų tautinį sąmoningumą. 19111914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.

19251954 m. Stakliškėse klebonavo (vėliau altarista) Vladas Jezukevičius (1886–1956 m.), lietuvių atgimimo žadintojas, spaudos bendradarbis, palaidotas šventoriuje.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia vėlyvojo baroko, kryžminio plano, su pusapskrite apside, 2 bokštais. Vienanavė, su transeptu. Virš kryžmos – aklinas žemas kupolas. Pagrindinį fasadą remia du tritarpsniai bokštai. Šoninius fasadus sudaro siaurų bokštų ir plačių koplyčių bei žemų zakristijų kontrastai. Viduje saugomas barokinis interjeras. Vidaus erdvę formuoja trumpa nava, triarkis priebažnytis, dvi šoninės koplyčios ir presbiterija bei chorai. Centrinis altorius – dviejų aukštų, iškeltas ant aukšto cokolio, tradicinės kompozicijos. Dar keturi bažnyčios altoriai išdėstyti transepto koplyčiose.

Yra vertingų objektų: vargonai, sakykla, XVIIXVIII a. dailės ir skulptūros kūriniai, liturginiai reikmenys, tarp kurių – paveikslas „Švč. Trejybė“ ir skulptūra „Nukryžiuotasis“. Altoriaus, krikštyklos ir sakyklos formose įamžinti Boufalų šeimos herbų motyvai. Vienas iš trijų varpinės varpų nulietas 1631 m.

Šventorių juosia mūrinė tinkuota tvora. Šalia bažnyčios XVIII a. buvo įrengta mūrinė koplytėlė, kurioje šiuo metu pastatyta skulptūra Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui atminti.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Stakliškių bažnyčios jungtuvių ir mirties metrikai, 1699–1798 (sud. Algimantas Krinčius). – Panevėžys: Savilaida, 2008. – 174 p. – ISBN 978-9955-694-47-2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-01-15. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka