Petras Kraujalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Petras Kraujalis
Petras Kraujalis.jpg
Gimė 1882 m. liepos 8 d.
Žagarai, Vilniaus apskr.
Mirė 1933 m. rugpjūčio 14 d. (51 metai)
Vilnius
Veikla kunigas, Lietuvos ir Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas.

Petras Kraujalis-Vieštautas (1882 m. liepos 8 d. Žagarai, Vilniaus apskr. – 1933 m. rugpjūčio 14 d. Vilnius) – kunigas, Lietuvos ir Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, pašalintas už stačiatikių pamaldų nelankymą. 1908 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę akademiją. 1907 m. kunigas.

Nuo 1908 m. Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios vikaras, 1911 m. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios vikaras. 1912 m. Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebonas, nuo 1912 m. Vilniaus kunigų seminarijos profesorius. Būdamas Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios vikaru pradėjo laikyti pamaldas lietuvių kalba, dėl to susilaukė lenkų spaudimo. Dėl pamaldų laikymo lietuvių kalba, 1909 m. buvo išsiųstas į Gardino bernardinų vienuolyną. Gardine taip pat sakė lietuviškus pamokslus, platindavo lietuvišką spaudą, lietuves parapijietes subūrė į Šv. Zitos būrelį. Savo straipsnius dažnai pasirašydavo Vieštauto slapyvardžiu. VieštautasStirnių ežero, šalia kurio gyveno Kraujalių šeima, pusiasalis.[2] P. Kraujalis rūpinosi, kad būtų įkurta Stirnių parapija ir pradėta statyti bažnyčia. Dėl Petro Kraujalio striaspnių dažnai buvo arešuojami laikraščių tiražai ir keliamos bylos.

Straipsnyje „Reikia krusterti“ Petras Kraujalis ragino Vilniaus krašto lietuvius organizuotis:

„Jaunimui reikia krusterti ir kaip ąžuolams stoti tvirtai prieš visokias audras. Pūtė „obrusiteliai“, pūtė vokiečiai, pučia dabar netikėliai bolševikai ir lenkai, bet Lietuvos ąžuolas užaugęs yra lietuvybėje ir katalikybėje. Kol tų šaknų audros neišjudins, nebaisūs kalėjimai ir bizūnai, nenuveiks mokesčiai ir svetimos mokyklos – nuo jų apsiginsime, juos pergyvensime.“[3]

1911–1914 m. redagavo leidinius „Aušra“, nuo 1920 m. „Lietuvos kelias“, „Vilniaus garsas“, „Garsas“, „Vilniaus varpas“, bendradarbiavo kituose leidiniuose lietuvių kalba. Jo iniciatyva 1922 m. gruodžio 2830 d. sušauktas lietuviškų pradžios mokyklų mokytojų suvažiavimas. 1922–1933 m. lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas. Aktyviai veikė Lietuvių mokslo, Šv. Kazimiero ir Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti. Priešinosi Vilniaus krašto polonizacijai, lietuviškų mokyklų uždarymui. Lenkų administracijos kelis kartus suimtas ir kalintas Vilniaus kalėjime. 1932–1933 m. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto prezidiumo vicepirmininkas. 19301931 m. dėstė lietuvių kalbą Vilniaus Stepono Batoro universitete.[4]

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Petras Kraujalis palaidotas Vilniuje, Saulės kapinėse. 1937 metais Vilniaus lietuvių švietimo „Ryto“ draugija išleido knygą „Kunigas Petras Kraujelis“.[5] Tilto gatvėje Vilniuje atidengta atminimo lenta.[6] Šalia Kraujalio gimtojo namo Žagarų kaime pastatytas koplytstulpis (autoriai: E. Židonis, A. Seibutis, A. Petrošius).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Trys dvasiško gyvenimo pagrindai" (pagal M. Meschler S. J., 1921)
  • „Dievui ir Lietuvai" (1922)
  • „Šv. Kazimiero jubiliejaus iškilmės Vilniuje" (1922)
  • „Trijų kryžių kalnas" (1924)
  • „Trakų pilis" (1924)
  • „Mokytoja" (1925)
  • "Dr. J.Basanavičiaus laidotuvės" (1927)
  • „Lietuvių švietimo draugija „Rytas" (1927)
  • „Pamokslas Aušros vartų paveikslo vainikavimo dienai" (1927)
  • „Lietuvių likimas Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje" (1928)
  • „Kodėl Lietuva biedna" (1928)
  • „Pirmieji lietuvių susirėmimai su totoriais" (1929)
  • „Lietuvių tautinis valstybinis atgimimas" (1928)
  • „Petras Goštautas ir jo gadynė" (1928)
  • „Ryto" pradžios mokyklų programos" (1928)
  • „Vytautas Didysis: Lietuvos didis kunigaikštis, Čekijos karalius, Lenkijos karūnos globėjas" (1930)
  • Kristupas Čibiras, Marcelinas Šikšnys, Rapolas Mackevičius, Vincas Budrevičius (1937). „Kunigas Petras Kraujelis“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]