Viešvilės herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Viešvilės herbasViešvilės miestelio ir seniūnijos (Jurbarko rajonas) heraldinis atributas.

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sidabriniame lauke raudona fantastinė būtybė su žirgo priekine dalimi plevėsuojančiais karčiais ir žuvies užpakaline, uodega palenkta žemyn.

Simbolika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarstant galimus Viešvilės herbo motyvus nekilo abejonių, kad herbo simbolis turėtų būti susijęs su gamta. Viešviliečių bendruomenės atstovai, remdamiesi Viešvilėje atliktos apklausos rezultatais, nusprendė, kad tai turėtų būti gyvūnas. Iš septynių dailininko Rolando Rimkūno Lietuvos heraldikos komisijai pateiktų Viešvilės herbo variantų buvo pasirinkti du: ūdra su žuvimi nasruose ir fantastinė būtybė – žirgo ir žuvies junginys. Po diskusijų nutarta herbe vaizduoti būtent pastarąją, nes ji geriausiai atspindi miestelio istoriją ir dabartį, vietą prie sausumos ir vandens kelių.

  • Žirgas yra ne tik vienas populiariausių lietuvių naminių gyvulių, apdainuotas tautosakoje kaip sunkių ūkio darbų atlikėjas, jaunikaičio ir kario bendražygis, bet ir nuo seno žinomas kaip susisiekimo priemonė sausumos keliais.
  • Žuvis rodo Viešvilės geografinę padėtį prie vandens telkinių, jų faunos turtingumą, tenykščių žmonių verslus, susijusius su vandeniu.
  • Sidabrinis laukas simbolizuoja vandenį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viešvilės herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas.[1] Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2011 m. kovo 17 d., Komisijos posėdžio protokolas Nr. 6K–4 (420). 2011 m. kovo 29 d. herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu Nr. 1K-646.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Almonaitis, Vytenis; Almontaitė, Junona (2015). Šiaurės skalva: keliautojo po Pagėgių kraštą žinynas (3 laida ed.). Kaunas: Keliautojo žinynas. p. 256. ISBN 978-609-8063-10-3.