Viešvilė (upė)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Viešvilė
Viešvilės rezervatas
Viešvilės rezervatas
Ilgis 21 km
Baseino plotas 104 km²
Vidutinis debitas 0,78 m³/s
Ištakos Buveinių ežeras
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva
Commons-logo.svg Vikiteka: ViešvilėVikiteka

Viešvilė – upė Lietuvoje, Tauragės ir Jurbarko rajonuose; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 21 km, baseino plotas 104 km². Ištakos – 12 km į pietryčius nuo Tauragės, išteka iš Buveinių ežero, teka į pietus miškais, per Artosios ornitologinį draustinį. Žemupyje pasuka į pietvakarius, įteka į Nemuną (95 km nuo jo žiočių) už Viešvilės miestelio.

Intakai: Ežerėlis, Ištoka, Kasikas (dešinieji).

Upės vagos nuolydis – 138 cm/km[1]. Siekiant išsaugoti upėtakius, upės baseine įkurtas ichtiologinis draustinis. Nuo 1991 m. visa upės vaga ir apylinkės (išskyrus žemupį) – Viešvilės rezervato teritorija. Žemupyje įrengti du tvenkiniai, greta įsikūręs Viešvilės miestelis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viešvilė (Wayswille) minima 1386 m. kryžiuočių kelių aprašymuose[2].

Upėvardis kildinamas iš šaknies *vieš-, kuri galėjusi reikšti „tekėti, bėgti“ (plg. skr. वेशन्तः = veśantáḥ „tvenkinys“, skr. वेषति = véṣati „liejasi, bėga“, skr. विषम् = viṣam „vanduo“, lot. vīrus „klampus skystis, sultys“, sen. isl. veisa „pelkė“).[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Viešvilė (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 512 psl.
  2. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 429 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.
Viešvilės žuvitakis, įrengtas 2008