Molėtų valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°14′š. pl. 25°25′r. ilg. / 55.23°š. pl. 25.42°r. ilg. / 55.23; 25.42

Molėtų valsčius
1861 – 1950

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Molėtai
1861–1915 m. Vilniaus apskritis
1919–1950 m. Utenos apskritis

Molėtų valsčius (rus. Малятская волость; lenk. gmina Malaty) – valsčius, buvęs rytų Lietuvoje. Centras – Molėtai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius įkurtas 1861 m. ir gyvavo iki XX a. vidurio.

1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Inturkės valsčiui ir Videniškių valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Molėtų rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1923[1] 491 16.597 3346
1949[2]
(išsamiau)
190 7 apylinkės

Apylinkės 1949 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Asmuo Mirties metai
1906 Juršiškės Klemensas Kaušinis, statybų inžinierius 1995
1910 Janėnai Vaclovas Miknevičius, keramikas 1989
1920 Vyžiniai Jokūbas Kivilša, statybų ininierius
1931 Antaduriai Kazys Napoleonas Kitkauskas, architektas
1938 Likiškiai Albertas Lamauskas, architektas
1941 Mažeikiai Petras Bražėnas, literatūros kritikas
1942 Žvirbliškės Juozas Kazlauskas, fotografas, režisierius 2002
1943 Mažeikiai Algis Bražėnas, inžinierius mechanikas
1943 Graužiniai Aleksandra Juozapėnaitė, pianistė, pedagogė
1943 Kijėliai Steponas Gečys, inžinierius elektrotechnikas

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. (Epaveldas.lt)