Videniškių kapinių koplyčia

Koordinatės: 55°12′54″š. pl. 25°16′15″r. ilg. / 55.2151°š. pl. 25.2708°r. ilg. / 55.2151; 25.2708
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°12′54″š. pl. 25°16′15″r. ilg. / 55.2151°š. pl. 25.2708°r. ilg. / 55.2151; 25.2708

Videniškių kapinių koplyčia
Savivaldybė Molėtų rajonas
Gyvenvietė Videniškiai
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1905 m.
Stilius klasicizmas

Videniškių kapinių koplyčia – Paulinos Giedroic[1] mauzoliejinė koplyčia, esanti Videniškių miestelyje, Molėtų rajone, matoma nuo kelio  115  UkmergėMolėtai  (už 150 m į šiaurę). Mūrinė koplyčia stūkso ant kalvelės, viduryje veikiančių kapinių. Gyvenvietėje taip pat yra Šv. Lauryno bažnyčia, augustinų vienuolynas.

2017 m.

Kapinių koplyčios priklausomybė, buvusių palaidojimų likimas nėra aiškus. Šiuo metu ji stovi nenaudojama, bešeimininkė. Videniškių seniūnija 2016 m. sausio mėn. kreipėsi į rajono savivaldybę, siekdama pastato statuso įteisinimo ir galimybės jį atnaujinti. Už Europos Sąjungos fondų lėšas Videniškių kapinės (prieigos, tvora, apšvietimas) jau buvo tvarkomos 2012 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak šalia Videniškių esančio Žižmaukos dvaro savininkės Jadvygos Kunigėlienės, šios koplyčios rūsyje buvo palaidoti jos giminės protėvių Pisankų (prosenelė Giedraitytė–Pisankienė ir kt.) atstovai. Šiuos teiginius patvirtina Videniškių praeities ilgametė tyrinėtoja istorikė Arimeta Vojevodskaitė (g. 1933 m.). Žinoma, kad dabartinė mūrinė koplyčia pastatyta 19041905 m. Stepono Giedraičio našlės pastangomis. Archyvuose išlikę koplyčios statybos brėžiniai. Šioje vietoje gausių palaidojimų apsuptyje jau nuo XVII a. stovėjusi medinė koplyčia. Videniškiai buvo didikų Giedraičių tėvonija. Išlikusi prie bažnyčios pristatyta šoninė koplyčia su jų giminės palaidojimais.[2] Sovietmečiu kapinių koplyčia buvo neprižiūrima, apleista. Atgimimo metais ji buvo minimaliai paremontuota.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios statinys klasicizmo stiliaus,[1] stačiakampio plano. Sienas skaido dorėninio orderio piliastrai. Fasaduose vietoj langų įrengtos baltais apvadais apjuostos nišos. Viduje įrengtas altorius.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Arimeta Vojevodskaitė. Istorinis pasakojimas apie Videniškius. – Vilnius: Petro ofsetas, 2015

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Kristina Budrikaitė. Naujosios koplyčios Lietuvoje. Archyvuota kopija 2022-06-30 iš Wayback Machine projekto. VGTU virtuali biblioteka, 2011, p. 53
  2. Videniškių buvęs atgailos kanauninkų vienuolynas ir šv. Lauryno bažnyčia Archyvuota kopija 2022-02-24 iš Wayback Machine projekto.