Vakarų Romos imperija
Vakarų Romos imperija lot. Imperium Romanum | |||||||||||||||||||
buvusi imperija | |||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
Devizas Senatus Populusque Romanus | |||||||||||||||||||
Vakarų Romos imperija 400 m. | |||||||||||||||||||
Sostinė | Milanas (286–402) Ravena (402–476) | ||||||||||||||||||
Kalbos | Lotynų | ||||||||||||||||||
Religija | Senovės Romos religija, krikščionybė | ||||||||||||||||||
Valdymo forma | Autokratija Tetrarchija (293–313) | ||||||||||||||||||
Imperatorius | |||||||||||||||||||
395–423 (pirmas) | Honorijus | ||||||||||||||||||
475–476 (paskutinis) | Romulas Augustulas | ||||||||||||||||||
Istorija | |||||||||||||||||||
- Imperijos padalijimas | 395 m. sausio 17 d. | ||||||||||||||||||
- Nuverstas Romulas Augustulas | 476 m. rugsėjo 4 d. | ||||||||||||||||||
Plotas | |||||||||||||||||||
- 395 m. | 2 000 000 km² | ||||||||||||||||||
Valiuta | Solidas | ||||||||||||||||||
|
Vakarų Romos imperija (lot. Imperium Romanum Occidentale) – imperija, susikūrusi 395 m., kai imperatorius Teodosijus I Romos imperiją padalino savo sūnums Flavijui Augustui Honorijui (Vakarų Romą) ir Arkadijui (Rytų Roma arba Bizantija).
Vakarų Romos imperija gyvavo 81 metus. Dominavo lotynų kalba ir kultūra. Imperatorius Honorijus imperijos sostinę perkėlė iš Romos į Raveną. Romoje liko posėdžiauti tik senatas.
Reali valdžia priklausė kariuomenės vadams Stilichonui, Konstancijui, Bonifacijui, Aecijui bei barbarų karvedžiams Alarikui, Odoakrui.
Imperatorius | Valdymo pradžia | Valdymo pabaiga | Pagrindinė veikla |
Honorijus | 395 | 423 | |
Konstantinas III | 407 | 411 | valdė Galiją, Ispaniją ir Britaniją, varžėsi dėl valdžios su Honorijumi |
Priskas Atalas | 409 ir 414 | 410 ir 415 | |
Jovinas | 411 | 411 | uzurpatorius |
Konstancijus III | 421 | 422 | |
Joanas | 423 | 425 | uzurpatorius |
Valentinianas III | 425 | 455 | |
Petronijus Maksimus | 455 | ||
Avitas | 455 | 456 | |
Majorianas | 457 | 461 | |
Libijus Severas | 461 | 465 | |
Augustas | 465 | 467 | |
Prokopijus Antemijus | 467 | 472 | |
Olibrijus | 472 rugpjūčio 20 | 472 spalio 23 | |
Glikerijus | 472 spalio 23 | 474 | atsisakė sosto ir įsišventino vyskupu |
Julijus Nepotis | 474 | 475 | formaliai išlaikė imperatoriaus titulą iki savo mirties 480 m. |
Romulas Augustulas | 475 spalio 31 | 476 rugsėjo 4 |
Žlugimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vakarų Romosiausių isto dėl formaliosą Augustulą]]. Dalis mokslininkų nenurodoos ir patį žlugimą apibrėžia V a.
Krikščioniškoji istoriografija ir po Vakarų Romos imperijos žlugimo laikė imperiją ir pasekėjai ir toliau skaičiavo metus pagal romėnišką kalendorių, vyskupų ir kankinių mirtiesdavo Bizantijos imperatorių sekąarolio Didžiojo imperijos pradžios. w
Vidinės Romos imperijos nusilpimo priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Romos imperija buvo be galo didelė, o jos valdymo sistema silpna, todėl buvo labai sunku valdyti tokią didelę valstybę. Tuo metu vergovinis ūkis pergyveno krizę, vergų darbas tapo labai nenašus, sumažėjo maisto, daug žmonių badavo. Romoje labai sumažėjo gimstamumas, nes moterys dažnai atsisakydavo gimdyti ir vaikus įsivaikindavo, taip pat buvo daug kraujomaišos atvejų, todėl dažnai vaikai gimdavo su rimtais išsigimimais. Taip pat Romos imperija turėjo gana daug ekologinių problemų, jie gana stipriais suardė gamtos grandines, nes išžudė daugybę gyvūnų savo pramogoms (gladiatorių kautynėms, gurmaniškam maisto paruošimui). Pamažu nyko visos Romos imperijos senosios tradicijos, nes įsigalėjo krikščionybė. Prie imperijos nusilpimo prisidėjo ir barbarų gentys.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Maškinas N. A. Senovės Romos istorija. Vilnius, 1955 m.
- Georgas Veberis. „Vseobščaja“ istorija. Maskva, 1886 m.
|