Suasono domenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
lot. Regnum Suassonis
Suasono domenas
buvusi karalystė
Western Roman Empire.png
457 – 486 Frankish Empire 481 to 814-en.svg
Location of
Siagrijaus karalystė (violetinė) 481 m.
Sostinė Suasonas (457−469 m.)
Liutecija (469−486 m.)
Kalbos Lotynų kalba
Religija Krikščionybė
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Įkūrimas 457 m., 457
 - Chlodvigo užkariavimas 486 m.
Valiuta Senovės Romos pinigai

Suasono domenas, vėlesniais laikais vadintas Siagrijaus karalysteRomos imperijos istorinis administracinis vienetas, eksklavas, de facto nepriklausoma romėnų valstybė, egzistavusi 457−486 m. šiaurinėje Galijoje (dab. šiaurės Prancūzija).

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Domenas buvo įkurtas apie 459 m. Vakarų Romos imperatoriaus Majoriano. Jis paskyrė Aegidijų Galijos kariniu magistru Suasono mieste, tačiau netrukus germanų gentys atkirto jo valdas nuo Romos imperijos, paversdamos jas eksklavu. Jis palaikė gerus santykius su frankais šiaurėje, kuriuos valdė Childerikas I.

464 m. Aegidius buvo nužudytas arba nunuodytas, ir po trumpo jo įpėdinio Paulo valdymo į valdžią atėjo jo sūnus Siagrijus. 476 m. Odoakras nuvertė paskutinįjį Romos imperatorių, ir Siagrijus prašė Rytų Romos imperijos pripažinti jo valstybę Romos paveldėtoja, tačiau ši teisė perduota barbarui Odoakrui. Dėl to Siagrijus nutraukė ryšius su Rytų imperija. Jis vis dar laikė save Romos vietininku ir save titulavo kunigaikščiu (dux), o germanai jį titulavo „romėnų karaliumi“.

481 m. mirus Frankų karaliui Childerikui, jo sūnus Chlodvigas pradėjo karą prieš Siagrijų. 486 m. jam pavyko sumušti Siagrijų Suasono mūšyje. Šis pabėgo pas Vestgotų karalių Alariką II, tačiau buvo sugrąžintas Chlodvigui ir nužudytas.

Po Chlodvigo mirties 511 m. Siagrijaus valdos buvo atkurtos kaip Merovingų valdoma Suasono karalystė ir davė pradžią Neustrijai.

Komitai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suasono domeną valdė Romos vietininkai komitai:

  • Aegidijus (457−464 m.),
  • Paulas (464 m.),
  • Siagrijus (464−486 m.)