Legatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie popiežiaus legatą skaityti čia.

Legatas (lot. legatus) – aukštos senovės Romos kariuomenės karvedžio pareigos. Legatais visada būdavo senatoriai, ir jie buvo viršesni už visus karo tribūnus. Pretorių ar aukštesnio laipsnio legatai galėdavo valdyti armiją savarankiškai, nepriklausomai nuo tos provincijos vietininko.

Tai buvo labai pelningos pareigos, kadangi kampanijos pabaigoje legatai gaudavo didelę karo grobių dalį. Dėl šios priežasties į legatus savanoriškai eidavo daug senatorių ir konsulų. Pagrindinės tarnybos buvusiems Romos valstybės tarnautojams buvo trys:

  • legatus legionis suteikiama buvusiems pretoriams ir jų žinioje būdavo vienas iš elitinių Romos legionų
  • legatus propraetor suteikiama buvusiems konsulams ir jų žinioje būdavo iki keturių legionų bei vienos iš provincijų valdytojo vieta su pretoriaus teisėmis.

Trečioji, retesnė, suteikiama buvusiems tribūnams ir jie savo žinioje turėdavo vieną legioną trims – ketveriems metams (bet norėdami galėdavo tarnauti ir ilgiau).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]