Diktatorius (Senovės Roma)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gajus Julijus Cezaris

Diktatoriussenovės Romos respublikos pareigūnas, turintis neribotą valstybinę valdžią.[1] Senovės Romoje diktatoriumi tapdavo pareigūnai, kuriems ypatingais atvejais (pavyzdžiui, kilus karui) senato nutarimu būdavo suteikiama neribota valstybės valdžia (bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams).[2] Kai kurie asmenys tokią valdžią išlaikydavo ilgesnį laiką, pvz., Lucijus Kornelijus Sula ar Gajus Julijus Cezaris.[1] Nuo 202 m. pr. m. e. diktatoriai nebuvo skiriami, o po Cezario nužudymo (44 m. pr. m. e.) diktatoriaus pareigybė buvo panaikinta.[1] Iki IV amžiaus pr. m. e. negalima buvo tautos susirinkimo metu apskųsti diktatoriaus nuosprendį.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Diktatorius“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2022-10-31. 
  2. Brennan T. The Praetorship in The Roman Republic. — New York & Oxford: Oksfordo universiteto leidykla, 2000. — Vol. I: Origins to 122 BC. — Pp. 38—43 online ; Andrew Lintott, The Constitution of the Roman Republic (Oxford University Press, 1999), pp. 109—113 online.