Pretorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Pretorius (lot. praetor < praeeo – einu priekyje, vadovauju) – Senovės Romos pareigūnas,[1] renkamas magistratas. Ankstyvosios Romos Respublikos laikotarpiu (panaikinus karalystę) du aukščiausieji magistratai – konsulai ir diktatoriai – buvo vadinami pretoriais. 367 m. pr. m. e., nuo Licinijaus ir Sekstijaus įstatymų (Leges Liciniae Sextiae) laikų, aukščiausiu pareigūnu buvo pradėtas vadinti konsulas, o terminas „pretorius“ ėmė reikšti sekančias pagal rangą pareigas.

Pareigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pretoriaus, kaip konsulo padėjėjo, pagrindinė kompetencija buvo miesto civilinių bylų nagrinėjimas. Nesant konsulo, aukščiausioji valdžia priklausė pretoriui. Į pretoriaus pareigas galėjo pretenduoti Romos piliečiai, ne jaunesni kaip 40 metų, turintys patirties žemesnėse pareigose. Pretorius buvo išrenkamas vienerių metų laikotarpiui ir savo pareigas vykdė neatlygintinai. Jo veiklos programa buvo apibrėžta pareigūno ediktu, nurodančiu, kaip jis ketina elgtis konkrečiu atveju.

Pretorių skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pradžių buvo renkamas vienas pretorius, bet jau nuo nuo 242 m. pr. m. e. buvo renkami 2 pretoriai bylų nagrinėjimui: – miesto pretorius (praetor urbanus), kuris vadovavo teismo procesams tarp Romos piliečių, ir užsieniečių pretorius (praetor peregrinus), sprendęs atvykėlių tarpusavio ar jų santykių su vietiniais romėnais teisinius reikalus.

Įsteigus Romos provincijas, atsirado ir kiti pretorių postai: nuo 227 m. pr. m. e. – Sicilijoje ir Sardinijoje, o nuo 197 m. pr. m. e. – abiejose Ispanijos provincijose (taip nuo 197 m. kolegijai priklausė 6 žmonės). Pretorius burtų keliu buvo paskiriamas vykdyti vienai ar kitai veiklai.

Valdant diktatoriui Sulai, pretorių skaičius išaugo iki 8, prie Cezario – iki 16, o imperijos metais – iki 18. Imperijoje pretorių postai jau buvo praradę savo buvusią svarbą, tačiau jie buvo būtini siekiant užpildyti daugelį vyresniųjų administracijos ir karinių pareigybių pakeliui į senatoriaus postą. Imperijos laikais aukščiausi miestų valdininkai taip pat buvo vadinami pretoriais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pretorius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011