Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia

Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia
Vyskupija	Šiaulių
Dekanatas	Kelmės
Savivaldybė	Kelmės rajonas
Gyvenvietė	Tytuvėnai
Adresas	Maironio g. 2A
Statybinė medžiaga	tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta)	1633 m.
Stilius	vėlyvasis barokas

Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia – bažnyčia, stovinti Tytuvėnuose, turi vėlyvosios gotikos, renesanso, baroko bruožų. Šalia bažnyčios yra Tytuvėnų bernardinų vienuolynas. Katalikiškos piligrimystės vieta Šiaulių vyskupijoje.

XVII a. pradžioje valdę Valavičiai pasikvietė į miestelį vienuolius bernardinus, pastatė jiems vienuolyną ir naują, barokinę bažnyčią. Tačiau XVIII a. pradžioje, per Šiaurės karą, kulto pastatai labai nukentėjo, bet po karo bažnyčia suremontuota, atstatytas apgriuvęs bokštas, rekonstruotas vienuolynas. XVIII a. 2-ojoje pusėje pastačius arkadines galerijas atsirado erdvus uždaras kiemas (kluatras). Jo viduryje pastatyta Kristaus laiptų koplyčia su laiptais ir bokštu. Po šių ir kitų statybų miestelyje susiformavo vienas vertingiausių Lietuvos architektūros paminklas (dabar saugomas valstybės).

Istorija

Tytuvėnų dvaro inventoriuje 1555 m. minima bažnyčia. Dvaro valdytojas Andrius Valavičius 1613 m. pakvietė į Tytuvėnus bernardinų vienuolius, pažadėjo juos aprūpinti žemėmis ir kitomis dotacijomis. Bažnyčios ir vienuolyno statybai fundatorius skyrė žemės ir 10 000 auksinų. Pirmuoju vienuolyno prioru (vyresniuoju) ir statytoju buvo Bernardinas Švabas.

Bažnyčios vidus

1614 m. mirus A. Valavičiui, jo brolis Jeronimas Valavičius 1618 m. bernardinams dovanojo apie 350 ha žemės. Statyboms vadovavo Tomas Kasparas. Pastatytas vienuolynas, 1618–1633 m. – bažnyčia. Ją 1635 m. lapkričio 1 d. konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius, bažnyčia turėjo 6 altorius. Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius bažnyčiai nupirko paveikslų, apmokėjo už Vilniuje nulietą didįjį varpą. Nemaža pinigų ir daiktų vienuolynui ir bažnyčiai dovanojo ir kiti Žemaitijos bajorai. Kartu pastatyti ir ūkiniai trobesiai: svirnas, tvartai, daržinės, malūnas.

Manoma, kad 1616 m. įsteigta parapinė mokykla. 1736 m. pastatyta mokykla, 1764–1770 m. – naujokynas. Bažnyčia nukentėjo per Šiaurės karą. 1708 m. Rusijos imperijos kariuomenė apiplėšė bažnyčios lobyną, pagrobė brangių daiktų. Apgriautas vienuolynas ir bažnyčia. 1734 m. uždengtas bažnyčios stogas.

1735 m. baigtas statyti antras bokštas. Bažnyčioje 1764 m. iškirsti keli nauji langai, bokšte įrengtas laikrodis, rekonstruotas vienuolynas. 1771–1773 m. priešais bažnyčios duris pastatytas uždaras tambūras. Prie bažnyčios šiaurės vakarų kampo 1772–1780 m. pristatytas erdvus uždaras kiemas (kluatras) su arkadinėmis galerijomis. Kiemo centre 1775 m. sumūryta Kristaus laiptų koplyčia su bokšteliu. 1780 m. pastatytas mūrinis 2 aukštų tarnų namas su svirnu. 1798–1801 m. pastatyti ūkiniai trobesiai, 1801–1804 m. sumūryti ūkiniai vienuolyno vartai. Dail. M. Sabaliauskas 1824 m. iš naujo nutapė galerijos freskas.

Bažnyčios panorama. Priekyje – Kristaus laiptų koplyčios bokštas

Lietuvos banko proginė moneta su bažnyčios atvaizdu (50 litų, sidabras, Lietuvos monetų kalykla, 2009 m.)

Iš vienuolyno 1831 m. į sukilimą išėjo 5 klierikai. Vienuolis Benediktas Misevičius 1831 m. Lenkijoje suimtas ir ištremtas į Sibirą. Kunigas Andrius Petravičius 1863 m. ištremtas į Sibirą (1875 m. mirė Irkutske). Rusijos valdžia 1864 m. vienuolyną uždarė, atėmė jo žemes, didžiąją dalį bibliotekos. Bažnyčia paversta parapine. Į Tytuvėnų apylinkes atkelta rusų kolonistų.

1868 m. pavasarį įsakoma uždaryti Tytuvėnų bažnyčią ir perduoti ją stačiatikių dvasininkijai. Vyskupas Motiejus Valančius pasipriešino bažnyčios uždarymui, o žmonės rinkosi jos ginti. Po 3 mėnesių bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Klebonas L. Tarvydas 1888 m. nupirko iš varžytinių uždaryto vienuolyno pastatus ir dovanojo juos parapijai. Klebonas Feliksas Sereika 1896 m. valdžios įsakymu 2 m. uždarytas į Kretingos vienuolyną. Rusijos valdžia 1897 m. uždarė medinę kapinių koplyčią.

Bažnyčios ir galerijos stogas 1908 m. suremontuotas, atnaujinta šv. Pranciškaus skulptūra frontone. Per Pirmąjį pasaulinį karą nuo artilerijos sviedinio nukentėjo frontono viršus. Jis 1923 m. atstatytas, bet netiksliai.

1930 m. suremontuotos galerijos. Svarbiausi pastatai 1961–1965 m. restauruoti pagal architekčių Dalijos Zareckienės ir Birutės Kugevičienės projektą. 1971-1983 m. čia klebonavo Ričardas Mikutavičius (1935–1998). 1961–1964 m. bažnyčia iš naujo apdengta, 1961 m. suremontuoti bokštai, arkadų stogas, įrengti žaibolaidžiai. 1966–1967 m. sutvirtinti arkadų pamatai ir skliautai, koplyčios stogas ir bokštelis, iš naujo įdėtos zakristijos grindys. 1968 m. restauruoti laiptų koplyčios fasadai. Jos bareljefinį herbą frontone restauravo skulptorius Aloyzas Toleikis. 1970–1973 m. restauruotas bažnyčios vidus, galerijos. Restauravimu rūpinosi 1959–1970 m. klebonavęs Pranas Bastys (1915–1984).

Tytuvėnų Madonos paveikslas

Bažnyčioje yra svarbios kultūrinės reikšmės XVII a. 3-ajame dešimtmetyje nutapytas bažnyčios didžiojo altoriaus Tytuvėnų Mergelės Marijos (Madonos) paveikslas, 2002–2006 m. restauruotas. Tai vienas gražiausių renesanso ir baroko sandūros paveikslas Lietuvoje. Tapytas ant ąžuolinių lentų skydo. Tai vienas gražiausių ir vertingiausių Lietuvoje Dievo motinos atvaizdų. Paveikslą nutapė nežinomas dailininkas (manoma, kad iš Vilniaus). Paveikslą bažnyčiai dovanojo Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius (apie 1560–1630 m.), garsėjęs kaip dosnus mecenatas. Marija stovinti, vaikelis Jėzus dešine ranka laimina, Marijos dešinė ranka tarsi rodytų kelią.

Jono Pauliaus II koplyčia

Jono Pauliaus II koplyčia

Popiežiaus Jono Pauliaus II koplyčia įrengta bažnyčios priekyje, patalpoje už didžiojo altoriaus. Veikia nuo 2016 m. Joje saugoma Miastko (Pamario vaivadija) burmistro iš Lenkijos atvežta popiežiaus Jono Pauliaus II kraujo lašo relikvija. Ji įdėta į specialią kapsulę bei patvirtinta Krokuvos arkivyskupo kardinolo Stanislavo Dzivišo pasirašytu autentiškumo dokumentu. 2016 m. spalio 23 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pašventino atnaujintą ir naujai dedikuotą koplyčią, altorių, relikvijorių bei koplyčios centre esantį Jono Pauliaus II paveikslą.

Architektūra

Bažnyčia bazilikinė (turi vėlyvosios gotikos, renesanso, baroko bruožų), aukštu stogu, ilga presbiterija, su trisiene apside, 2 fasado bokštais. Vidus 3 navų. Jų skliautai kryžminiai, įrengti 8 altoriai. Vienuolyną sudaro 3 sujungti korpusai priešais bažnyčios pietų fasadą. Pastatai masyvūs, dviaukščiai, raudonų plytų, aukštais stogais. Po pastatais yra rūsiai. Arkadinė galerija barokinė, su puošniais vartais. Jos kampuose yra koplyčios. Šventoriuje stovi dviaukštė mūrinė Kristaus laiptų koplyčia.

Nelaimingi atsitikimai

2012 m. sausio 26 d. bažnyčia ir vienuolynas smarkiai nukentėjo nuo gaisro. Ankstyvą rytą kilusiame gaisre bažnyčios ir bernardinų ansamblyje sudegė vienuolyne įrengtas muziejus, kur buvo saugomi senoviniai bažnytiniai eksponatai. Taip pat sudegė vienuolyno ir bažnyčios stogas, antrasis vienuolyno aukštas, aplietos patalpos. Vienuolynas buvo pilnai restauruotas, o Tytuvėnų bažnyčiai restauruoti, išskyrus stogus, buvo gautos Europos Sąjungos lėšos, bet šis projektas dar nepradėtas įgyvendinti. Šiems darbams vykdyti veikė vietos įstaiga, kuri ir turėjo 2012 m. pradėti įgyvendinti antrąjį restauravimo etapą.

Galerija

• 
  Tytuvėnų bažnyčios vidus 2013 m.
• 
  Kristaus laiptų koplyčia 2013 m.
• 
• 
• 
  Klebonija
• 
  Tytuvėnų vienuolynas
• 
  Tytuvėnų bažnyčia
• 
  Tytuvėnų bažnyčia
• 
  Tytuvėnų bažnyčios istorija
• 
  Tytuvėnų bažnyčia ir Kristaus laiptų koplyčia
• 
  Viena iš Kristaus kelio stočių
• 
  Šiais koplyčios laiptais lipama keliais
• 
  Skulptūros bažnyčioje
• 
  Skulptūros bažnyčioje

Literatūra

• Tytuvėnų bernardinų bažnyčia ir vienuolynas (sud. Dalia Klajumienė). Lietuvos architektūros ir dailės paminklai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006. – 55 p. – ISBN 9955-624-42-6

Nuorodos

• Parapijos svetainė
• Bažnyčios vargonai Archyvuota kopija 2008-09-17 iš Wayback Machine projekto.