Pereiti prie turinio

Aloyzas Toleikis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aloyzas Toleikis
Gimė 1931 m. balandžio 12 d.
Gvaldai, Kvėdarnos valsčius
Mirė 2021 m. gruodžio 17 d. (90 metų)
Veikla dailininkas skulptorius, pedagogas
Organizacijos Šiaulių universitetas
Pareigos profesorius
Alma mater 1963 m. Vilniaus dailės institutas
Motinystė, 1980 m.

Aloyzas Toleikis (1931 m. balandžio 12 d. Gvalduose, Kvėdarnos valsčiuje2021 m. gruodžio 17 d.[1]) – Lietuvos dailininkas, skulptorius, pedagogas.

19491955 m. mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, 19571963 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 19631980 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas) dėstytojas, 1974–1983 m. Menų fakulteto Piešimo katedros profesorius, Šiaulių universiteto senato narys.[2]

Nuo 1966 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.[3]

Sukūrė paminklų, dekoratyvinių kompozicijų, portretų, medalių. Su kūrybiniais darbais dalyvavo parodose Maskvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje.

Svarbesni darbai: „Jaunystė“ (1969 m.), „Ikaras“ (1971 m.), „Grojanti mergaitė“ (1978 m.), „Dubysa“ (1976 m.), „Rytas“ (1979 m.), „Motinystė“ (1980 m.), „Mergaitė su dūdelėmis“ (1985 m.), antkapinis paminklas poetui J. Krikščiūnui-Jovarui „Poezijos mūza“ (1973 m.), antkapinis paminklas A.Bilevičiūtei (1977 m.). Sukūrė šiauliečių bareljefų, biustų: muziejininko J. Naudužo, dailininko G. Bagdonavičiaus, aktorės P. Pinkauskaitės, gydytojo J. Jankausko ir kt.

  • 1978 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
  1. Anapilin iškeliavo skulptorius prof. Aloyzas Toleikis. sa.vu.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.
  2. Aloyzas Toleikis. Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2021-12-18.
  3. MELC. Aloyzas Toleikis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-03. Nuoroda tikrinta 2021-12-20.