Jurgis Tilvytis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jurgis Tilvytis
Gimė: 1880 m. balandžio 20 d.
Gaidžiai, Tauragnų valsčius, Utenos apskritis
Mirė: 1931 m. gruodžio 24 d. (51 metai)
Panevėžys
Veikla: kunigas, poetas, švietėjas, redaktorius
Alma mater: Žemaičių kunigų seminarija

Jurgis Tilvytis (literatūrinis slapyvardis Žalvarnis, 1880 m. balandžio 20 d. Gaidžiuose, Tauragnų valsčius, Utenos apskritis1931 m. gruodžio 24 d. Panevėžyje. Palaidotas Marijampolėje.) – Lietuvos kunigas, poetas, švietėjas, redaktorius.

Atminimo lenta Paįstryje

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Teofilis Tilvytis. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, už atsisakymą skaityti maldą rusų kalba iš Mintaujos gimnazijos pašalintas. Mokslus baigė Rusijoje, 1903 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją.

Vikaravo Krinčine, Tauragnuose. Vėliau vikaras Pabiržėje ir Pakruojyje. 1908 m. tapo Paįstrio klebonu, aktyviai ėmėsi Paįstrio Marijos vardo bažnyčios statybos. 1910 m. lapkričio 14 d. naujoji bažnyčia buvo pašventinta.

Klebonavimo Paįstryje metais J. Tilvytis išvystė aktyvią visuomeninę veiklą: suorganizavo blaivybės draugijos skyrių, į kurį susibūrė apie 300 narių, įsteigė „Saulės“ mokyklą, įkūrė bibliotekėlę su skaitykla. [1]

Nuo 1916 m. Šėtos bažnyčios rektorius, Šėtoje įsteigė pradžios mokyklą, progimnaziją, organizavo vietos savivaldą, pats buvo valsčiaus viršaitis, organizavo savanorius Lietuvos nepriklausomybei ginti. Rėmė laisvės kovų savanorius, vargšus, kovojo už blaivybę. Parašė pavasarininkų ir blaivininkų himnus. [2] Nuo 1927 m. Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčios rektorius, pasirūpino, kad būtų panaikintas bizantiško stiliaus bokšto kupolas, pertvarkė fasadą. Bendradarbiavo leidiniuose „Šaltinėlis“, „Viltis“, „Lietuvių laikraštis“, „Draugija“, „Bažnytinė apžvalga“, „Tiesos kelias“ ir kituose.

Mirė staiga, sakydamas pamokslą per mirusio vienuolio laidotuves Panevėžio katedros kapinėse.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dienelei brėkštant, poezija, Utena, 1909 m.
  • Daujėnai, poezija, 1910 m.
  • Paįstriečiai, poezija, 1910 m.
  • Palaimintas triūsas, poezija, 1912 m.
  • Rūtų saujelė, poezija, 1912 m.
  • Per skausmus į laimę, libretas, 1912 m.
  • Giesmės iš Jeremijo raudų, dedikuota Maironiui, 1913 m.
  • Giesmynas, 371 giesmė, 1930 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]