Tauragnų koplyčia
55°26′37″š. pl. 25°48′29″r. ilg. / 55.443743°š. pl. 25.807953°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Savivaldybė | Utenos rajonas |
| Gyvenvietė | Tauragnai |
| Statybinė medžiaga | akmenų mūras |
Tauragnų koplyčia stovi Utenos rajone, Tauragnų kapinėse, esančiose rytinėje miestelio dalyje, prie kelio 4902 Utena–Tauragnai–Kirdeikiai , už 0,3 km nuo Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčios.
Tauragnuose kapinių koplyčia apie porą metų, 1967–1969 m., tarnavo tikintiesiems maldos namais, kol buvo statoma naujoji bažnyčia vietoje sudegusios laikinos bažnyčios, įrengtos parapijos namuose. Be to, buvo ruošiamasi ir projektuojama šią koplyčią padidinti, paversti bažnyčia.
Šiuo metu koplyčia nenaudojama. Statinio ilgis 8 m, plotis 6 m, aukštis 4 m. Ant stogo galų iškelti seni ornamentuoti kryžiai.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1944 m. liepos 9 d. vokiečiams iš lėktuvo padegus bažnyčią, išliko klebonija, netoli jos – parapijos salė, kurioje buvo skubiai įrengta laikina bažnyčia. Trečią dieną po bažnyčios gaisro čia iškeltas apdegęs bažnyčios kryžius, iš kapų koplyčios atneštas altorius. 1967 m. balandžio 30 d. laikina bažnyčia sudegė.
Parapijiečiai kreipėsi į atvykusį Religinių kultų įgaliotinį Justą Rugienį, kad būtų leista pastatyti naują bažnyčią. Jis pažadėjo leisti ir patarė laikinai persikelti į kapinėse esančią nenaudojamą koplyčią. Jos akmeninės sienos buvo sutrūkinėję tiek, kad per plyšius galėjo landžioti žvirbliai. Į šią koplyčią buvo atneštas Švč. Sakramentas ir įdėtas į medinį, pastatytą galu čemodanėlį (kareivišką). Jis buvo pavadintas tabernakuliu. Skubiai buvo pastatytas altorėlis ir sekančią dieną čia kan. A. Misevičius pradėjo pamaldas.
Iš Šeimaties kaimo kilęs, Vilniuje dirbantis inžinierius St. Šinkūnas sutiko paruošti projektą naujai bažnyčiai, kurią tikintiesiems leido statyti prie kapinių koplyčios. Kai projektą pamatė J. Rugienis, jis pasakė, jog apie didelės bažnyčios statybą negali būti jokios kalbos – galima projektuoti tik Tauragnų kapinių koplyčios priestatą, ne didesnį nei 100 kvadratinių metrų. Vėliau rajono pareigūnai pasipriešino žodiniam leidimui kapinėse statyti priestatą prie koplyčios, nors ir buvo jau nukelta keletas senų paminklų – taip paruošta aikštelė koplyčios priestatui. Kleboną ir bažnytinio komiteto pirmininką apkaltino savavališku kapinių žalojimu. Galiausiai po 2 metų valdžia leido pastatyti kitą bažnyčią iš Priepalės kaime pirkto namo.