Juozas Šnapštys-Margalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Šnapštys-Margalis (1877 m. kovo 29 d. Derveliai, Rozalimo valsčius1921 m. kovo 24 d. Sudeikiai, palaidotas Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios šventoriuje) – Lietuvos poetas, kunigas.

Paminklinė lenta Šeduvos bažnyčioje

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Panevėžio ir Šiaulių gimnazijose. 1899 m. baigė Kauno kunigų seminariją, 1900 m. įšventintas kunigu. Kunigavo Latvijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje (Akmenėje, Tauragnuose, Kaune, Sudeikiuose).

Telkė kaimo jaunimo chorus, scenos mėgėjų būrelius. Užsiiminėjo homeopatija. 19181920 m. Kaune dirbo laikraščio „Vienybė“ redakcijoje. Debiutavo 1899 m. žurnale „Tėvynės sargas“, bendradarbiavo „Lietuvių laikraštyje“, savaitraštyje „Šaltinis“, žurnale „Draugija“. Eilėraščiuose aprašoma Lietuvos gamta, aukštinama lietuvybė ir tikėjimas. Parašė humoristinių eilėraščių, epigramų, eiliuotų anekdotų. Jo poezijos didumą sudaro sekimai tokių poetų, kaip Maironis, Antanas Vienažindys, Nikolajus Nekrasovas, Aleksandras Puškinas, Michailas Lermontovas, Vladislovas Sirokomlė, kūriniais. Parašė pjesių („Mūsų bajorai“, par. 1904 m., „Betliejaus štainelė“ 1910 m.). Išvertė I. Krylovo, A. Mickevičiaus kūrinių.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Volungė, 1900 m.
  • Volungė ir vieversėlis, 1907 m.
  • Ašarėlės, 1918 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ramutis KarmalavičiusJuozas Šnapštys-Margalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 262 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]