Anglų-Egipto Sudanas
السودان المصرى الإنجليزى Anglų-Egipto Sudanas | ||||
Egipto ir Jungtinės Karalystės kondominiumas | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Žalia: Anglų-Egipto Sudanas Šviesiai žalia: Perleista Italijai 1919 m. Tamsiai pilka: Egiptas ir Jungtinė Karalystė | ||||
Sostinė | Chartumas | |||
Kalbos | Arabų, anglų | |||
Religija | Sunizmas, Šiizmas | |||
Politinė struktūra | Egipto ir Jungtinės Karalystės kondominiumas | |||
Istorija | ||||
- Įkūrimas | 1899 m. birželio 19 d. | |||
- Savivalda | 1952 m. spalio 22 | |||
- Nepriklausomybė | 1956 m. sausio 1 d. | |||
Plotas | ||||
- 1991[1] | 2 505 800 km² | |||
Gyventojai | ||||
- 1991[1] | 8 079 800 | |||
Gyventojų tankumas | 3,2 /km² | |||
Valiuta | Egipto svaras |
Anglų-Egipto Sudanas, taip tarp 1899 ir 1956 m. vadinosi dabartinio Sudano teritorija, kuri buvo Egipto ir Jungtinės Karalystės kondominiumas.
Anglų-Egipto kondominiumas (1899–1956 m.)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atėjus Abasui Pašai į valdžią, britai nusprendė įsitvirtinti Sudane. Nuo 1896 iki 1898 m. bendros Britų-Egipto pajėgos, vadovaujamos Herbert Horatio Kitchener, malšino vietos gyventojų sukilimą. Pasinaudodami kariniu pranašumu, britai privertė Abasą leisti britams įsitvirtinti Sudane. Kadangi britų įtaka Egipte oficialiai buvo patariamoji, britai nusprendė, kad jų vaidmuo Sudane turi būti oficialiai įteisintas. Taigi, 1899 m. buvo pasiektas susitarimas, kuris nustatė, jog Sudanas turi būti valdomas generalgubernatoriaus, kurį paskirtų Egipto ir britų susitarimu. Iš tikrųjų, daug Egipto ir Sudano nacionalistų piktinosi, jog Sudanas buvo laikomas Britų imperijos dalimi. Naudodamiesi „skaldyk ir valdyk politika“, britai buvo pasiryžę sužlugdyti visas pastangas, kuriomis siekta nuo Muhamedo Pašos laikų suvienyti abi šalis. Per Pirmąjį pasaulinį karą prie Anglų-Egipto Sudano britai prijungė Darfūrą.
Dėl šios politikos Sudane augo įtampa tarp etninių grupių. 1924 m. britai faktiškai padalino Sudaną į dvi atskiras teritorijas: šiaurinę, kuri daugiausiai buvo apgyvendinta arabiškai kalbančių musulmonų, ir pietinę, kurią daugiausia sudarė animistai ir krikščionys, kurie buvo raginami kalbėti anglų kalba.
Netgi, kai 1936 m. Egipte baigėsi britų okupacija (išskyrus Sueco kanalą), britai išlaikė savo pajėgas Sudane. Vėlesnės Egipto vyriausybės reiškė, kad Didžiosios Britanijos valdymas Sudane yra neteisėtas bei reikalavo, jog būtų panaikintas kondominiumo susitarimas.
1954 m. Egipto ir Didžiosios Britanijos vyriausybės pasirašė sutartį, kuria užtikrino Sudano nepriklausomybę. 1956 m. sausio 1 d. įsigaliojo susitarimas ir Sudanas tapo nepriklausoma, suverenia valstybe. Tuo pasibaigė 136 metų trukusi sąjungą su Egiptu ir 55 metų priklausomybė Didžiajai Britanijai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ "Sudan Almanac 1951" Public Relations Department of the Sudan Government, McCorquedale & Co. Ltd., Khartoum, 1951, Page 52
|