Pereiti prie turinio

Ugandos protektoratas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Uganda Protectorate
Britų Ugandos protektoratas
Protektoratas
1894 – 1962
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Ugandos protektoratas
Location of Ugandos protektoratas
Sostinė Entebė
Kalbos anglų
Politinė struktūra Protektoratas
Istorija
 - Įkurta 1894 m.
 - Nepriklausomybė 1962 m.
Valiuta Rupija (1894–1921)
Rytų Afrikos šilingas (1921–1962)

Ugandos protektoratas (angl. Uganda Protectorate) – buvęs Britų imperijos protektoratas, įkurtas 1894 m. kuomet Britų Rytų Afrikos kompanija perdavė Bugandos karalystę Britų imperijai. Ugandos protektoratas atitinka dabartinės Ugandos sienas.

XIX a. pabaigoje Ugandoje pradėjo sklisti Britanijos ir Vokietijos įtaka. 1890 m. abidvi šalys pasirašė sutartį, kuria Uganda buvo paskirta Britanijai.

XIX a. devinto dešimtmečio viduryje Burangos karalystė buvo padalinta į keturias frakcijas: musulmonus, katalikus, protestantus ir vietinių religijų tikinčiuosius. Jos visos kovojo dėl valdžios.[1] 1888 m. karalių Mvangą II išvijo musulmonai ir į sostą pasodino Kalemą. Protestantai ir katalikai susivienijo, sudarė sąjungą su Britų Rytų Afrikos kompanija ir sugrąžino Mvangą į sostą 1890 m.[1]

Britų Rytų Afrikos kompanija pasiuntė Frederiką Lugardą jai atstovauti ir taikai Burangos karalystėje užtikrinti. 1891 m. Mvanga II pasirašė sutartį su kompanija, pagal kurią jo karalystė galėjjo tikėtis kompanijos apsaugos.[2] Nugalėjus musulmonus tarp katalikų ir protestantų kilo pilietinis karas 1892 m. Britų Rytų Afrikos kompanija pasitraukė iš Burangos 1893 m. kovo 31 d. Alfredo Takerio vadovaujami misionieriai reikalavo britų vyriausybės įsikišimo, nes bijojo, kad pilietinis karas tęsis. Britų atstovas Ugandai Geraldas Portalas pasiūlė vietoj vieno vado genčiai paskirti du; protestantą ir kataliką. 1893 m. balandžio 19 d. Britų vyriausybė ir Ugandos vadai pasirašė sutartį, įgyvendinančią šį planą.[1]

1894 m. buvo sudarytas Ugandos protektoratas, administraciniu centru tapo Entebės miestas. Britai palaipsniui iki 1914 m. pajungė visas vietines karalystes, kol buvo sudaryta teritorija, kuri atitinka dabartinius Ugandos kontūrus.

Britanija įvedė netiesioginio valdymo sistemą, karalystes pavertė autonominėmis provincijomis. Apie 1900 m. į šalį atvyko darbininkų iš Indijos, jie tiesė kelius ir geležinkelius, kai kurie vėliau liko gyventi Ugandoje. Plėtojosi vilnos gamyba, buvo auginama kava.

XX a. 4 deš. steigėsi savivaldos reikalaujančios politinės organizacijos. 1960 m. Ugandos liaudies kongreso partija pareikalavo suteikti nepriklausomybę. 1962 m. spalio 9 d. Uganda paskelbta nepriklausoma federacine respublika.

  1. 1,0 1,1 1,2 Griffiths, Tudor. “Bishop Alfred Tucker and the Establishment of a British Protectorate in Uganda 1890-94.” Journal of Religion in Africa, vol. 31, no. 1, 2001, pp. 92–114. JSTOR, www.jstor.org/stable/1581815.
  2. Gray, John, and Carl Peters. “Anglo-German Relations in Uganda, 1890-1892.” The Journal of African History, vol. 1, no. 2, 1960, pp. 281–297. JSTOR, www.jstor.org/stable/180246.