Rio de Oras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Dykynė prie Guerguerato miesto

Rio de Oras (isp. Río de Oro 'Aukso upė') buvo viena iš dviejų teritorijų (kita – Sagvija el-Hamra), sudariusių Ispanijos Sacharą po 1969 m. Ispanai šią teritoriją užėmė XIX a. pabaigoje. Pavadinimas kilo iš išdžiuvusios iš rytų į vakarus tekančios upės. Tačiau čia nebuvo rasta aukso.

Sritis yra pietinėje Vakarų Sacharos dalyje ir sudaro su trečdalius jos ploto. Rio de Oras užima 184 000 km². Ispanai provincijos sostinę vadino Villa Cisneros, o marokiečiai al Dahla.

Rio de Oro mūšis buvo britų ir vokiečių laivo dvikova per Pirmą pasaulinį karą 1914 m. rugpjūtį. 1975 m. ispanams pasitraukus iš teritorijos, ją pasidalino Mauritanija ir Marokas, bet to nepripažįsta sahravių Polisarijo Frontas. Po ketverių metų karo su Polisarijumi Mauritanija atsisakė pretenzijų į Vakarų Sacharą. Paliaubos tarp Maroko ir Polisarijaus tęsiasi nuo 1991 m. Vakarų Sacharoje yra JTO misija be teisės prižiūrėti žmogaus teisių. Tai vienintelė tokia misija pasaulyje, nes artima Maroko sąjungininkė Prancūzija vetuoja bet kokius JTO bandymus tirti marokiečių žmogaus teisių pažeidimus Vakarų Sacharoje.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]