Vokietijos Kamerūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kamerun
Vokietijos Kamerūnas
nebėra
1884 – 1916 Flag of France.svg
Location of Vokietijos Kamerūnas
Sostinė Nenurodyta
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1884 m.
 - Atiteko Prancūzijai 1916 m.

Vokietijos Kamerūnas (vok. Kamerun) buvo centrinės Afrikos teritorija, kuri nuo 1884 m. priklausė Vokietijai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kamerūnas 1901–1972 metais

██ Vokiečių Kamerūnas

██ Britų Kamerūnas

██ Prancūzų Kamerūnas

██ Kamerūnas

Pirmąjį Vokietijos prekybos tašką Dualos rajone Kamerūno upės deltoje (dabartinė Wouri upės delta) 1868 m. Įsteigė Hamburgo prekybos bendrovė C. Woermann. Įmonės agentas Gabone, Johannes Thormählen, išplėtė veiklą į Kamerūno upės deltą. 1874 m. vokiečiai įkūrė įmonę Jantzen & Thormählen.

Abi bendrovės išplėtė laivybą su savo burlaiviais ir garlaiviais, atidarė reguliaraus keleivių ir krovinių vežimo paslaugas tarp Hamburgo, Vokietijos ir Dualos. Verslo įmonės gavo pradėjo sistemingą veiklą, čia radosi kavos, bananų plantacijos. Vokietija buvo suinteresuota Kamerūno žemės ūkio galimybėmis. Didžiosios Vokietijos prekybos bendrovės („Woermann“, „Jantzen und Thoermalen“) ir koncesijos bendrovės („Sudkamerun Gesellschaft“, „Nord-West Kamerun Gesellschaft“) įsitvirtino kolonijoje.

1907 m. Pradėjęs dirbti Vokietijos Kamerūno gubernatorius Teodoras Zaicas pasisakė už Prancūzijos Kongo teritorijų įsigijimą. Vokiečiai norėjo užimti teritorijas į rytus nuo Kamerūno, ir pasiekti Kongo upę, kuri būtų tapusi pagrindiniu susisiekimo keliu.

Prancūzija ir Vokietija 1911 m. lapkričio 4 d. pasirašė Feso sutartį. Prancūzija sutiko perleisti dalį Prancūzijos Kongo Vokietijos naudai, mainais į tai, kad vokiečiai atsisakytų pretenzijų į Maroką. Vokiečiams teko teritorija šiaurės rytų Kamerūne tarp Logonės ir Šario upių. Kamerūno kolonija išaugo nuo 465 000 km² iki 760 000 km². Tuo metu Otas Gleimas buvo Kamerūno gubernatorius. Išplėstinė kolonija tapo žinoma kaip Didysis Kamerūnas.

Pirmojo pasaulinio karo metu Prancūzija norėjo atgauti teritorijas. 1916 m. Prancūzija ir jos sąjungininkai britai ir belgai užėmė teritorijas po Vokietijos pajėgų pralaimėjimo Vakarų Afrikoje.

Prancūzija ėmė kontroliuoti Kamerūną turėdama Tautų lygos mandatą.

Prancūzijos Kamerūnui atgavus nepriklausomybę 1960 m. sausį, Britų Kamerūnas taip pat pradėjo siekti nepriklausomybės. 1961 m. vasarį šiaurinės sritys, kuriose vyravo musulmonai prisijungė prie Nigerijos, pietinės prie Kamerūno.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]