Vokietijos Togolandas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Schutzgebiet Togo
Vokietijos Togolandas
nebėra
1884 – 1916 Flag of France.svg
 
Flag of the United Kingdom.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Vokietijos Togolandas
Sostinė Bagida (1884–87)
Sebeabas (1887–97)
Lomė (1897–1916)
Valdymo forma kolonija
Era Imperializmas
 - Įkūrimas 1884 m.
 - Atiteko Prancūzijai, Britų karūnai 1916 m.

Vokietijos Togolandas (vok. Togoland) buvo vakarų Afrikos teritorija, kuri priklausė Vokietijai nuo 1884 m. iki 1916 m. Po Pirmojo pasaulinio karo kraštas buvo padalintas tarp Prancūzijos, kuriai atiteko didžioji dalis (dabartinis Togas), o kita dalis teko Britų karūnai, o šiuo metu tai dalis Ganos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolonija buvo įsteigta Europos kolonizacijos Afrikoje laikotarpio pabaigoje, paprastai žinoma kaip „Afrika“. 1884 m. Įsteigti du atskiri protektoratai.

1884 m. vasario mėn. Aneho miesto vadai buvo pagrobti vokiečių kareivių ir priversti pasirašyti apsaugos sutartį su vokiečiais. Lomės regione vokiečių tyrinėtojas, gydytojas, imperinis konsulas ir Vakarų Afrikos komisaras Gustavas Nachtigalas buvo varomoji jėga kuriant Vakarų Afrikos Togolando kolonijas bei Kamerūną.

1884 m. liepos 5 d. Nachtigalas pasirašė sutartį su vietiniu vyresniuoju Mlapa III, kuriame paskelbė apie Vokietijos protektoratą, kuri apėmė per teritorijas pagal Vergų krantą, Benino pakrantėse. Pirmą kartą Afrikos žemyne ​​buvo pakelta Vokietijos imperijos vėliava.

Bendras Vokietijos pareigūnų skaičius kolonijoje 1890 m. buvo tik 12 asmenų. Vėliau kolonija plėtėsi, buvo steigiamos kavos bei medvilnės plantacijos. Kolonijiniai pareigūnai rūpinosi kelių ir tiltų statyba, nutiestos trys geležinkelio linijos iš sostinės Lomės: 1905 m. pagal pakrantę iki Aneho, ​​1907 m. Palimės (dabartinė Kpalimė), o iki 1911 m. – ilgiausią liniją „Hinterlandbahn“.

1895 m. Sostinėje Lomėje gyveno 31 vokietis ir 2084 vietos gyventojai. Iki 1913 m. miestas išaugo iki 7042 žmonių, o visa kolonija turėjo 316 vokiečių, iš jų 61 moterį ir 14 vaikų.

1914 m. Togolande buvo tik policijos pareigūnai ir britų bei prancūzų kariuomenės be vargo užėmė šią teritoriją. Vokiečiai dar bandė siųsti karius į vakarų Afriką, bet patyrė pralaimėjimą. Pasibaigus karui prasidėjo krašto dalybos. Didžioji dalis atiteko prancūzams. Prancūzijos valdomas regionas tapo nepriklausoma Togo Respublika 1960 m. Buvusi britų administracinė sritis buvo prijungta prie Ganos 1957 m.

Sostinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bagida (1884–87)
  • Sebeabas (1887–97)
  • Lomė (1897–1916)

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]