Stimfalo paukščiai
Stimfalo paukščiai graikų mitologijoje - mitiniai paukščiai minimi trečiame (vers. 6-tame) Heraklio žygdarbyje [1]. Euristėjas įsakė Herakliui iššaudyti Stimfalo paukščius, kurie Arkadijos apylinkes pavertė beveik dykuma. Paukščiai užpuldavo gyvulius ir žmones, kuriuos sudraskydavo variniais nagais ir snapais. O pakilę į orą, jie galėjo mėtyti žemyn į užpuoliką savo žalvarines plunksnas kaip strėles. Pagal vieną versiją juos atnešęs Arėjas[2].
_06.jpg)
Nelengva Herakliui buvo įvykdyti žygdarbį. Jam padėjo Atėnė, davusi Herakliui dvi varines tarškynes. Su jomis Heraklis, užkopęs ant kalvos, kur suko lizdus baisūs paukščiai, sukėlė baisų triukšmą – paukščiai išsigando. Kai jie pakilo, į žemę tarsi lietus pasipylė jų aštrios plunksnos, bet nekliudė ant kalvos stovėjusio Heraklio. Heraklis į juos laidė mirtį nešančias strėles. Iš baimės paukščiai pakilo virš debesų ir išskrido jie toli už Graikijos sienų, prie Euksoponto krantų ir niekada negrįžo į Stimfalo apylinkes[3]. Jie priglaudė Aterijo (Aretias) saloje, kur juos surado argonautai[4].
Pagal kitą versiją Stimfalo paukščiai vad. stimfalidėmis ir buvę Stimfalo ir Ornidės dukterys, kurias užmušė Heraklis, kadangi jis buvo nesvetingai sutiktas. Tačiau stimfaliečių Artemidės šventykloje stimfalidės pavaizduotos paukščiais, o už šventyklos - statulos, kur jos vaizduotos moterimis su paukščių kojomis[5].
Literatūra
- ↑ Apolodoras. „Biblioteka“ II. 92.
- ↑ Servijus. „Vergilijaus Eneida“. 8. 300.
- ↑ N. Kunas. Stimfalo paukščiai. Senovės Graikijos Legendos ir Mitai. 178 p., Alma littera. 2003
- ↑ Pausanijas. „Graikijos aprašymas“. VIII. 3000
- ↑ Pausanijas. „Graikijos aprašymas“. VIII. 22. 5.
