Pomeranijos baltai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pomeranijos baltai – baltų gentys, gyvenusios tarp Jutlandijos pusiasalio vakaruose ir Vyslos upės rytuose, kurie vėliau siejami su veidinių urnų sritimi. Šios baltų gentys buvo iš dalies išstumtos, iš dalies asimiliuotos germanų genčių, slinkusių į rytus nuo 1500 m. pr. m. e. iki I m. e. a. Dalis jų liko germanų apsuptyje. Didžiojo tautų kraustymosi metu (I–V a.) germanų gentys pasitraukė iš šio regiono, o dalis Pomeranijos baltų pasiliko. Šios gentys susiliejo su slavų gentimis, atvykusiomis į Pomeraniją po VI a. Taip susidarė kašubai ir kitos Pomeranijos slavų grupės.

Susiję straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]