Andrius Mokronovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Andrius Mokronovskis
Mokronovskiai
Herbas „Bogoria“
Herbas „Bogoria“
Gimė 1713 m. gegužės 25 d.
Varšuva
Mirė 1784 m. birželio 14 d. (71 metai)
Varšuva
Sutuoktinis (-ė) Izabela Poniatovska
Vikiteka Andrius Mokronovskis
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Andrius Mokronovskis (1713 m. gegužės 25 d., – 1784 m. birželio 14 d.) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Prūsijos karaliaus rūmų prievaizas, (1776) metų seimo maršalka, Mazovijos vaivada (17811784), Prancūzijos armijos generolas-majoras (1754), Lenkijos armijos generolas-majoras (1752), kavalerijas generolas-inspektorius (1754), Tlumako ir Januvo seniūnas, masonas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos bajorų Mokronovskių giminės atstovas, herbo „Bogoria“ savininkas. Majoro titulu tarnavo Stanislovo Leščinskio dragūnų pulke, po jo pralaimėjimo išvažiavo į Prancūziją, kur aštuonerių metų bėgyje tarnavo prancūzų armijoje, vadovaujamoje maršalo Fuke de Bel-Ilio. Grįžęs į Lenkiją tapo generolu-leitenantu ir „etmonų“ partijos šalininku.

1764 metais buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) nuo Belzo žemės į konvokacinį seimą, kur gegužės 7 d. pasirašė manifestą, kuriame skelbė apie seimo pravedimo neteisėtumą būnant rusų kariams Varšuvoje. Tais pačiais metais Andrius Mokronovskis buvo priverstas palikti Lenkiją ir išvažiavo į Berlyną.

1768 metais susitaikė su Lenkijos karaliumi Stanislovu Augustu Poniatovskiu ir grįžęs į tėvynę gavo Tlumačio seniūniją. 1776 metais buvo išrinktas konfederacinio seimo maršalka. 1782 metais buvo išrinktas Nuolatinės tarybos konsuliaru (patarėju).

Buvo vienas pirmųjų Lenkijos masonų, 1744 metais įkūrė masonų ložę „Trzech Braci“ Varšuvoje. 1784 metais buvo masonų ložės „Wielki Wschód Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego“ didysis magistras.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs tris kartus. Jo trečioji žmona tapo Izabela Poniatovska (17301808), paskutinio Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio sesuo.

1775 metais tapo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • S. Orgelbranda Encyklopedja Powszechna. Warszawa: Wydawnictwo Towarzystwa Akcyjnego Odlewni Czcionek i Drukarni S. Orgelbranda Synów, XIX i pocz. XX wieku
  • Kazimierz Marian Morawski, Wolnomularstwo a Polska w dobie dziejowej przed rewolucją francuską, w: Pamiętnik V Zjazdu Historyków Polskich w Warszawie, t. I, Lwów 1930, s. 244.
  • Mariusz Machynia, Czesław Srzednicki, Wojsko koronne. Sztaby i kawaleria, Kraków 2002, s. 32-33 ,kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705–2008, 2008, s. 217.
Politinis postas
Prieš tai:
Povilas Mykolas Mostovskis
Mazovijos vaivada

17811784
Po to:
Antanas Malachovskis