Povilas Mykolas Mostovskis

Povilas Mykolas Mostovskis
Mostovskiai

Herbas „Dołęga“

Gimė	1721 m.
Mirė	1781 m. balandžio 18 d. (~60 metų) Paryžius
Tėvas	Teodoras Bogdanas Mostovskis
Motina	Liudvika Krušinska

Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Povilas Mykolas Mostovskis (apie 1721 m. – 1781 m. balandžio 18 d., Paryžius) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Pamario vaivada (1758–1766), Karūnos armijos generolas-majoras (1758), Mazovijos vaivada (1766–1781), Petrakavo^[1] ir Skarševo seniūnas^[2]. Baro konfederacijos narys^[3].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijos bajorų Mostovskių giminės atstovas, herbo „Dolęga“ savininkas. Tarnogrodo konfederato Teodoro Bogdano Mostovskio ir Liudvikos Krušinskos sūnus.

Buvo Čartoriskių konfederacijoje vaivadijų ir Prūsijos žemės maršalka 1764 m.^[4]. Generalinis regimentas Didžiosios Lenkijos provincijos Baro konfederacijoje. Po pasikėsinimo į karaliaus Staislovo Augusto Poniatovskio gyvybę buvo areštuotas, bet pabėgo į Sileziją. Iškėlė kandidatus, Saksonijos kurfiurstą Frydrichą Augustą arba Heseno landgrafą Frydrichą II, į Lenkijos karaliaus sostą.

Valdė dvaro žemes Mazovijoje: Mostovas, Semiontkovas, Kučborkas, Choinas ir Ostromecko Chelmo žemėje.

Baltojo erelio ordino kavalierius.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bucvo vedęs Aną Rozaliją Hilzen, Minsko vaivados Jono Augusto Hilzeno ir Konstancijos Pliater dukterį. Jų vaikai:

Juzefas (1763–1817)
Tadas (1766–1842)
Mariana

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Ciesielski mylnie podaje jako piotrowski
↑ Tomasz Ciesielski, Generałowie wojska koronnego w latach 1717–1763, w: Organizacja armii w nowożytnej Europie: struktura – urzędy – prawo – finanse, Zabrze 2011, s. 464.
↑ Historia Polski i Świata. T. 6.: Historia Polski – Polska 1586–1831. Mediasat Group S.A. dla Gazety Wyborczej, 2007, s. 425. ISBN 978-84-9819-813-3.
↑ Volumina Legum, t. VII, Petersburg 1860, s. 140.

Politinis postas
Prieš tai: Voicechas Leonas Opalinskis	Mazovijos vaivada 1766–1781	Po to: Andrius Mokronovskis
Prieš tai: Jokūbas Florianas Nažymskis	Pamario vaivada 1758–1766	Po to: Jonas Jurgis Flemingas

[1] Ciesielski mylnie podaje jako piotrowski

[2] Tomasz Ciesielski, Generałowie wojska koronnego w latach 1717–1763, w: Organizacja armii w nowożytnej Europie: struktura – urzędy – prawo – finanse, Zabrze 2011, s. 464.

[3] Historia Polski i Świata. T. 6.: Historia Polski – Polska 1586–1831. Mediasat Group S.A. dla Gazety Wyborczej, 2007, s. 425. ISBN 978-84-9819-813-3.

[4] Volumina Legum, t. VII, Petersburg 1860, s. 140.

[1]

[2]

[3]

[4]