Mamutas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nalsenai (aptarimas | indėlis)
Sukūriau pastraipą mamutų 'evoliucijos istorija', bet visą straipsnelį, ypač jo pradžią, reikėtų kruopščiai patikrinti ir patikslinti. Šis straipsnelis turėtų būti kuriamas apie mamutų gentį, bet visas straipsnelis aprašo vieną rūšį - vilnoninį mamutą (Mammuthus primigenius). Tad labai nedaug pakoregavus, paprasčiau būtų šitą straipsnelį perpavadinti į vilnoninis mamutas' arba tiesiog - Mammuthus primigenius.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Mammuthus}}
{{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Mammuthus}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Mammouth.png|230px|Mamutas (''Mammuthus primigenius'')]] | caption = [[Mamutas]] (''Mammuthus primigenius'')}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Mammouth.png|230px|''Mammuthus primigenius'']] | caption = [[Mammuthus primigenius|Vilnoninis mamutas]] (''Mammuthus primigenius'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_begin_placement | color = pink}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}}
Eilutė 11: Eilutė 11:
{{Taxobox_gentis | taxon = Mamutas | taxon1 = Mammuthus}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Mamutas | taxon1 = Mammuthus}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Mammuthus | autorius = Brookes | metai = 1828}}
{{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = Sinonimai}}
* ''Archidiskodon'' <small>Pohling, 1888</small>
* ''Mammonteus''
* ''Parelephas'' <small>Osborn, 1924</small>
{{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = Rūšys}}
{{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = Rūšys}}
* ''Mammuthus primigenius''
* ''[[Mammuthus africanavus]]''
* ''Mammuthus trogontheri''
* ''[[Mammuthus columbi]]''
* ''Mammuthus columbi''
* ''[[Mammuthus creticus]]''
* ''Mammuthus meridionalis''
* ''[[Mammuthus exilis]]''
* ''Mammuthus subplanifrons''
* ''[[Mammuthus lamarmorai]]''
* ''Mammuthus africanavus''
* ''[[Mammuthus meridionalis]]''
* † ''[[Mammuthus primigenius]]''
* † ''[[Mammuthus rumanus]]''
* † ''[[Mammuthus subplanifrons]]''
* † ''[[Mammuthus trogontherii]]''
{{Taxobox_pabaiga}}
{{Taxobox_pabaiga}}


'''Mamutas''' (''Mammuthus'') – [[Straubliniai|straubliniams]] priklausiusi [[žinduolis|žinduolių]] gentis, prisitaikiusi gyventi šaltame klimate. Pirmieji mamutai pasirodė paskutinio tarpledynmečio metu. [[Europa|Europoje]] mamutai išnyko baigiantis [[Ledynmetis|ledynmečiui]], [[Sibiras|Sibire]] gyveno kiek ilgiau. Buvo paplitę beveik visame šiaurės pusrutulyje.
'''Mamutas''' (''Mammuthus'') – [[Straubliniai|straublinių]] (''Proboscidea'') būrio, [[Mastodontai|mamutinių]] (''Mammutidae'') šeimos [[žinduolis|žinduolių]] gentis prisitaikiusi gyventi šaltame klimate{{Faktas}}. Pirmieji mamutai pasirodė paskutinio tarpledynmečio metu{{Faktas}}. [[Europa|Europoje]] mamutai išnyko baigiantis [[Ledynmetis|ledynmečiui]], [[Sibiras|Sibire]] gyveno kiek ilgiau. Buvo paplitę beveik visame šiaurės pusrutulyje.


Iš visų išmirusių dramblių mamutai ištyrinėti geriausiai, nes randama gana nemažai jų kaulų.
Iš visų išmirusių dramblių, mamutai ištyrinėti geriausiai, nes randama gana nemažai jų kaulų.


Vėlyvojo [[Paleolitas|paleolito]] žmonės medžiojo mamutus, maitinosi jų [[mėsa]], [[Oda|odą]] ir [[Kaulas|kaulus]] naudojo kaip statybinę medžiagą, gamino darbo įrankius, šildydavosi kūrendami riebalus.
Vėlyvojo [[Paleolitas|paleolito]] žmonės medžiojo mamutus, maitinosi jų [[mėsa]], [[Oda|odą]] ir [[Kaulas|kaulus]] naudojo kaip statybinę medžiagą, gamino darbo įrankius, šildydavosi kūrendami riebalus.

== Evoliucijos istorija ==
Pirmasis mamutų genties atstovas - [[Pietų Afrikos mamutas]] (''Mammuthus subplanifrons'') pasirodė maždaug prieš 5 milijonus metų [[Pliocenas|plioceno]] epochoje. Jie gyveno [[Pietų Afrika|Pietų]] ir [[Rytų Afrika|Rytų Afrikoje]]. Šios rūšies mamutų protėviai pamažu plito šiaurės kryptimi apgyvendindami naujus regionus, bei laiko ir evoliucijos tėkmėje virsdami į atskiras rūšis. Kuomet jau buvo išplitę beveik visoje [[Eurazija|Eurazijoje]], [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne išplito mažiausiai prieš 600 tūkstančius metų. Paskutinė mamutų genties rūšis [[vilnoninis mamutas]] (''Mammuthus primigenius'') ėmė vystytis iš [[Stepinis mamutas|stepinio mamuto]] (''Mammuthus trogontherii'') maždaug prieš 800 tūkstančių metų [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]], ir kaip atskira rūšis galutinai susiformavo maždaug prieš 400 tūkstančius metų. Paskutiniai vilnoniniai mamutai dar buvo išlikę [[Rusija|Rusijos]] tolimos šiaurės [[Vrangelio sala|Vrangelio saloje]] [[Holocenas|Holoceno]] epochoje prieš 3700-4000 tūkstančius metų, kuomet [[Senovės Egiptas|Senovės Egipte]] dar buvo statoma [[Cheopso piramidė]].


== Išvaizda ==
== Išvaizda ==
Eilutė 35: Eilutė 47:
== Lietuvoje ==
== Lietuvoje ==
[[Vaizdas:Mamuto medziokle su varovais. XIV a..jpg|thumb|Mamuto medžioklė]]
[[Vaizdas:Mamuto medziokle su varovais. XIV a..jpg|thumb|Mamuto medžioklė]]
Lietuvos teritorijoje mamutai gyveno nuo 74 tūkst. iki 24 tūkst. metų prieš Kristų. Greičiausiai mamutams su žmonėmis neteko susidurti, nes pirmųjų gyventojų apsigyvenimas dabartinėje Lietuvoje datuojamas apie 10 tūkst. metų prieš Kristų, o mamutai čia gyvenę keliolika tūkstantmečių anksčiau.
Lietuvos teritorijoje [[Vilnoninis mamutas|vilnoniniai mamutai]] (''Mammuthus primigenius'') gyveno nuo 74 tūkst. iki 24 tūkst. metų prieš Kristų. Greičiausiai mamutams su žmonėmis neteko susidurti, nes pirmųjų gyventojų apsigyvenimas dabartinėje Lietuvoje datuojamas apie 10 tūkst. metų prieš Kristų, o mamutai čia gyvenę keliolika tūkstantmečių anksčiau.


Radaviečių aptikta [[Kaunas|Kaune]], šalia [[Jiesia|Jiesios]] upės, [[Vilnius|Vilniuje]] ([[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnyje]]), [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių rajone]], statant [[Hidroelektrinė|hidroelektrinę]], [[Kazokiškės|Kazokiškių]] kaime, buvusio karjero vietoje ([[Trakų rajonas|Trakų raj.]]) ir dar keliose vietose.
Radaviečių aptikta [[Kaunas|Kaune]], šalia [[Jiesia|Jiesios]] upės, [[Vilnius|Vilniuje]] ([[Antakalnis (Vilnius)|Antakalnyje]]), [[Kaišiadorių rajonas|Kaišiadorių rajone]], statant [[Hidroelektrinė|hidroelektrinę]], [[Kazokiškės|Kazokiškių]] kaime, buvusio karjero vietoje ([[Trakų rajonas|Trakų raj.]]) ir dar keliose vietose.
Eilutė 53: Eilutė 65:


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{išn}}
{{išnašos}}

== Nuorodos ==
* youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=a2744xoqRKo The last of the mammoths] | Natural History Museum


{{Commons|Category:Mammuthus}}
{{Commons|Category:Mammuthus}}

07:00, 30 balandžio 2020 versija

† Mammuthus
Mammuthus primigenius
Vilnoninis mamutas (Mammuthus primigenius)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
( Amniota)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Straubliniai
( Proboscidea)
Šeima: Drambliniai
( Elephantidae)
Gentis: Mamutas
( Mammuthus)
Binomas
Mammuthus
Brookes, 1828
Sinonimai
  • Archidiskodon Pohling, 1888
  • Mammonteus
  • Parelephas Osborn, 1924
Rūšys

Mamutas (Mammuthus) – straublinių (Proboscidea) būrio, mamutinių (Mammutidae) šeimos žinduolių gentis prisitaikiusi gyventi šaltame klimate[reikalingas šaltinis]. Pirmieji mamutai pasirodė paskutinio tarpledynmečio metu[reikalingas šaltinis]. Europoje mamutai išnyko baigiantis ledynmečiui, Sibire gyveno kiek ilgiau. Buvo paplitę beveik visame šiaurės pusrutulyje.

Iš visų išmirusių dramblių, mamutai ištyrinėti geriausiai, nes randama gana nemažai jų kaulų.

Vėlyvojo paleolito žmonės medžiojo mamutus, maitinosi jų mėsa, odą ir kaulus naudojo kaip statybinę medžiagą, gamino darbo įrankius, šildydavosi kūrendami riebalus.

Evoliucijos istorija

Pirmasis mamutų genties atstovas - Pietų Afrikos mamutas (Mammuthus subplanifrons) pasirodė maždaug prieš 5 milijonus metų plioceno epochoje. Jie gyveno Pietų ir Rytų Afrikoje. Šios rūšies mamutų protėviai pamažu plito šiaurės kryptimi apgyvendindami naujus regionus, bei laiko ir evoliucijos tėkmėje virsdami į atskiras rūšis. Kuomet jau buvo išplitę beveik visoje Eurazijoje, Šiaurės Amerikos žemyne išplito mažiausiai prieš 600 tūkstančius metų. Paskutinė mamutų genties rūšis vilnoninis mamutas (Mammuthus primigenius) ėmė vystytis iš stepinio mamuto (Mammuthus trogontherii) maždaug prieš 800 tūkstančių metų Rytų Azijoje, ir kaip atskira rūšis galutinai susiformavo maždaug prieš 400 tūkstančius metų. Paskutiniai vilnoniniai mamutai dar buvo išlikę Rusijos tolimos šiaurės Vrangelio saloje Holoceno epochoje prieš 3700-4000 tūkstančius metų, kuomet Senovės Egipte dar buvo statoma Cheopso piramidė.

Išvaizda

Ilgis – 4 m, aukštis – 3,6 m, svėrė apie 7 tonas.[1] Mamutai buvo panašūs į Indijos dramblius, tik apžėlę tankiais, apie metro ilgumo plaukais, saugojusiais juos nuo šalčio. Išgyvendavo iki maždaug 130 metų. Per visą gyvenimą dantys pasikeisdavo 6 kartus. Vienas dantis galėjo sverti iki 10 kg.

Suaugusio mamuto durklas būdavo ilgesnis kaip 3 m ir svėrė apie 100 kg. Ilgą laiką montuojant mamutų skeletus durklai būdavo neteisingai pasukami ar net sukeičiami vietomis. 1949 m. radus Taimyro mamuto lavoną su neišjudintais durklais, paaiškėjo, kad jie iš pradžių augdavo į apačią ir šonus, vėliau pasisukdavo į priešingą pusę. Tokiais spirališkais durklais mamutai turbūt nužerdavo sniegą nuo žemų tundros augalų.

Individo amžių galima nustatyti pagal ilties žiedines rieves.

Lietuvoje

Mamuto medžioklė

Lietuvos teritorijoje vilnoniniai mamutai (Mammuthus primigenius) gyveno nuo 74 tūkst. iki 24 tūkst. metų prieš Kristų. Greičiausiai mamutams su žmonėmis neteko susidurti, nes pirmųjų gyventojų apsigyvenimas dabartinėje Lietuvoje datuojamas apie 10 tūkst. metų prieš Kristų, o mamutai čia gyvenę keliolika tūkstantmečių anksčiau.

Radaviečių aptikta Kaune, šalia Jiesios upės, Vilniuje (Antakalnyje), Kaišiadorių rajone, statant hidroelektrinę, Kazokiškių kaime, buvusio karjero vietoje (Trakų raj.) ir dar keliose vietose.

Mamutų liekanos saugomos Trakų istorijos muziejuje, Vievio kelių muziejuje.

Vilniaus mamutas

1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje kanalizacijos darbų metu, 3,5 m gylyje darbininkai užkliuvo už didelių kaulų, kurie trukdė tęsti darbus. Jie buvo nukapoti ir numesti duobės pakrašty. Tai sužinoję Istorijos instituto darbuotojai surinko tuos kaulus ir nuvežė į institutą. Nustačius, kad tai mamuto kojos kaulai, nutarta dar pakasinėti radavietę. 4 m gylyje rastos dvi iltys (durklai), apatinis žandikaulis, stuburo narelis, abi dešinės kojos. Ir anksčiau pasitaikydavo tokių radinių, bet šį sudarė net 40 sveikų kaulų.

Kiti rastiniai mamutai

Adamso mamutas

Vienas didžiausių rastų mamutų. Vilniaus mamutas savo dydžiu nedaug atsiliko nuo jo. Rastas 1799 m. Lenos deltoje. Jo įšalusį į ledą kūną išplovė upelio vanduo. Vietinis gyventojas nupjovė iltis ir jas pardavė. 1806 m. žinia apie radinį pasiekė Peterburgą. Atvykusi ekspedicija rado mamuto kūną apėstą poliarinių lapių ir vilkų. Kas liko, nugabenta į Peterburgą, kur pirmąkart buvo sumontuotas mamuto skeletas. Pavyko rasti parduotus durklus, bet atstatant nukapotas dalis jie buvo per daug pailginti ir neteisingai įstatyti. Tik po ilgo laiko jie permontuoti teisingai.

Liuba

Liuba – 3-4 mėn. mamutė, žuvusi prieš maždaug 37 000 m. Sušalęs kūnas 2007 m. gegužės mėn. buvo aptiktas Jamalo pusiasalyje (Rusija) amžiname įšale. Pavadinta radėjo Jurijaus Chudžio (Юрий Худи) žmonos vardu.

Šaltiniai

  1. mamutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008

Nuorodos