Vrangelio sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vrangelio salos rezervatas
Pasaulio paveldo sąrašas

Vrangelio salos tundra
Vieta Flag of Russia.svg Rusija
Tipas Gamtinis
Kriterijus ix, x
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 1023
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 2004  (28-oji sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Vrangelio sala (rus. остров Врангеля) – sala Arktyje, tarp Rytų Sibiro ir Čiukčių jūrų; priklauso Rusijai, Čiukčių autonominei apygardai. Nuo Čiukčių pusiasalio atskirta Longo sąsiauriu. Plotas 7600 km². Salos plotis 125 km. Pakrantėse driekiasi lygumos, o centrinėje dalyje iškilę kalnai, siekiantys 1096 m aukštį (Sovetskajos k.). Plyti arktinės tundros plotai. Saloje gausu baltųjų lokių, ruonių, lemingų, vasarą – jūrinių paukščių. Mamutai Vrangelio saloje gyveno iki 1700 m. pr. m. e. Tai pati vėliausiai išnykusi žinoma mamutų populiacija pasaulyje. Vrangelio sala dėl savo gamtos 2004 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Klimatas arktinis; sausas ir šaltas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -25 °C, liepos mėnėsio +1 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 179 mm. Būdingi stiprūs, šalti vėjai, vasarą – rūkas.

Yra meteorologinė stotis bei 2 nuolat gyvenami čiukčių žvejų kaimai: Ušakovskojė ir Stary.

Europiečiai salą atrado 1764 m. (kazokas Sergejantas Andrejevas). Vėliau sala pavadinta rusų-vokiečių kapitono Ferdinand von Wrangel garbei.