Jonas Glebavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
7 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
nėra keitimo aprašymo
S (Grybukas pervadino puslapį Jonas Hlebavičius į Jonas Glebavičius: Lietuviška pavardės forma nuo vardo Glebas.)
| Foto =
| Herbas =POL COA Leliwa.svg
| Herbo pavadinimas =Herbas "[[Leliwa|Lelija]]"
| Giminė =HlebavičiaiGlebavičiai
| Gimė ={{gimė|1480||}}
| Gimimo vieta =
| Mirė = {{mirė|1549|||1480||}}
| Mirties vieta =
| Tėvas =Jurgis HlebavičiusGlebavičius
| Motina =
| Žmonos =
 
}}
'''Jonas HlebavičiusGlebavičius''' (apie [[1480]]–[[1549]] m. [[balandžio 23]] d.) – [[LDK]] valstybinis veikėjas. Žiežmarių, Mstislavlio, Bobruisko, Borisovo, Radaškonių seniūnas; Vitebsko vaivada (nuo 1528), [[Lietuvos didysis raštininkas]] (nuo 1530), Polocko vaivada (nuo 1532), Vilniaus vaivada (nuo 1542), [[Lietuvos didysis kancleris]] (nuo 1546).
 
== Biografija ==
Kilo iš magnatų HlebavičiųGlebavičių giminės. Smolensko vaivados Jurgio HlebavičiausGlebavičiaus sūnus, motina nežinoma. Nuo [[1516]] m. – Karaliaus maršalka. Buvo rūmų šalininkas, karalienės [[Bona Sforza|Bonos Sforsos]] patikėtiniu. [[1527]] metais minimas kaip Mstislavlio ir Radaškonių seniūnas. 1529 metais Jonas HlebavičiusGlebavičius komisarų dėl sienų patikslinimo tarp LDK ir Lenkijos sudėtyje. Nuo [[1529]] m. – Vitebsko vaivada. Kaip didysis raštininkas minimas nuo [[1530]] m. Nuo [[1532]] m. – Polocko vaivada.
 
Dalyvavo [[LDK-Maskvos karas (1534–1537)|ATR-Maskvos kare (1534–1537)]]. Karo veiksmų pradžioje iš Polocko siuntė iš šnipų gautus duomenis apie įvykius Rusijos valstybėje. [[1535]] m. vasarą Jonas HlebavičiusGlebavičius, kartu su [[Jurgis Radvila I|Jurgiu Radvila]] ir Jurgiu Olelkaičiu, vadovavo vienai iš trijų LDK armijos grupių. Grupė turėjo netoli Polocko palaikyti pagrindinės armijos veiksmus, bet išvengti Sebežo nuostolių negalėjo. [[1536]] m. vasarį kartu su Lietuvos lauko etmonu Andriumi Nemirovičiumi (Andrzej Niemirowicz) Jonas HlebavičiusGlebavičius bandė grąžinti [[Sebežas|Sebežą]], bet nesėkmingai. Sebežo apgultis pasisuko Lietuvos pusei sunkiu pralaimėjimu.
 
1536 m. gruodį vadovaudamas pasiuntinybei važiavo į [[Maskva|Maskvą]], kur atvyko 1537 m. sausio 11 d. Pasiuntinybei nepavyko sudaryti taikos su grąžinimo 1514 m. prarasto Smolensko. Buvo sudarytos paliaubos 5 metams, kur LDK liko [[Gomelis]], o Maskvos valstybei – Sebežas ir [[Severščina]]. [[1542]] m. vėl buvo su pasiuntinybe Maskvoje, paliaubos pratęstos 7 metams. Grįžęs iš Maskvos, gavo Bobruisko ir Borisovo seniūnijas. Tais pačiais 1542 m., po Alberto Goštauto mirties, paskirtas Vilniaus vaivada. Nuo [[1546]] m. – [[Lietuvos didysis kancleris]].
 
Palaikė karalienę Boną jos konflikte su Lietuvos magnatais Bresto seime (1544), šita jo pozicija sukėlė pasipiktinimą. 1540-tais metais iškilo klausimas dėl LDK ir Lenkijos apjungimo ir aplink jį prasidėjo grupuočių kova, Jono HlebavičiausGlebavičiaus pozicija keitėsi, iš pradžių jis pasisakė už glaudesnius LDK ryšius su Karūna, vėliau jo požiūris pasikeitė.
 
Gyveno nesantaikoje su Radvilomis.
{{Vitebsko vaivados}}
 
{{DEFAULTSORT:HlebavičiusGlebavičius, Jonas}}
[[Kategorija:Glebavičiai]]
[[Kategorija:Vilniaus vaivados]]
2 124

pakeitimai

Naršymo meniu