Gomelis

Gomelis blrs. Гомель, rus. Гомель



Gomelis 52°25′23″š. pl. 31°00′50″r. ilg. / 52.423°š. pl. 31.014°r. ilg. / 52.423; 31.014 (Gomelis)Koordinatės: 52°25′23″š. pl. 31°00′50″r. ilg. / 52.423°š. pl. 31.014°r. ilg. / 52.423; 31.014 (Gomelis)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gomelio sritis
Rajonas	Gomelio rajonas

Gyventojų (2022)	503 984
Plotas	113 km²
Tankumas (2022)	4 460 žm./km²

Gòmelis ^[1] (arba Homelis, blrs. Гомель, rus. Гомель) – miestas pietryčių Baltarusijoje, antrasis pagal dydį šalies miestas, išsidėstęs prie Sožo upės. Srities ir rajono centras. Svarbus geležinkelio mazgas. Išvystyta mašinų, metalo, medienos, maisto, chemijos, lengvoji pramonė. Yra 5 aukštosios mokyklos (tarp jų ir universitetas), 2 teatrai, kraštotyros muziejus. Išlikę Rumiancevų-Paškevičių rūmai (XVIII a.), medinė Šv. Elijo cerkvė (XVIII a. pabaiga).

Fontanas Rečycos prospekte Gomelyje

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą minimas 1142 m. kaip Černigovo kunigaikščio valda.^[2] Nuo 1335 m. priklausė Lietuvai, po 1772 m. įėjo į Rusijos imperijos sudėtį, kur buvo Mogiliavo gubernijos Gomelio apskrities centras.^[3] Miestas buvo atiduotas valdyti Jekaterinos II favoritui grafui Rumiancevui. Grafai, vietoje buvusios lietuvių pilies, čia pasistatydino puošnius rūmus.

XX a. sovietmečiu tapo Gomelio srities centru, buvo mašinų, metalo, lengvosios, chemijos, stiklo, maisto pramonės centras.^[4]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. atidarytas Gomelio centrinis stadionas, talpinantis 14 307 žiūrovus.

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

FK Gomelʹ – futbolo klubas.
FK Lâkamatyŭ Homel – futbolo klubas.
Centrinis stadionas, kurio talpa 14,3 tūkst. žiūrovų.
„Lâkamatyŭ“ stadionas, kurio talpa 750 žiūrovų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Gomelis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 510
↑ Homel. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 117 psl. (lenk.)
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 118

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Gomelis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 510

[3] Homel. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 117 psl. (lenk.)

[4] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 118

[1]

[2]

[3]

[4]