Juozapas Prozoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Juozapas Prozoras
Franciszek Smuglewicz - Medalion z wizerunkiem Józefa Prozora.jpg
Prozorai
Herbas „Prozor“
Herbas „Prozor“
Gimė 1723 m.
Mirė 1788 m. spalio 22 d. (~65 metai)
Tėvas Stanislovas Prozoras
Motina Rožė Siruc
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Juozapas Prozoras (17231788 m. spalio 22) − LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Kauno paseniūnis, Kauno vaiskis (1755), Kauno seniūnas (1764), karaliaus papulkininkis (1756), LDK armijos generolas-majoras (1762), Nuolatinės tarybos narys (1776), Lietuvos Tribunolo maršalka (1781), Vitebsko kaštelionas (1774−1781), Vitebsko vaivada (1781−1787).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos bajorų Prozorų giminės atstovas, Prozorų herbo savininkas. Stanislovo Prozoro ir Rožės Siruc sūnus.

Juozapas Prozoras išsilavinimą gavo riterių akademijoje, Liunivelyje, kuriąjis baigė 1741 metais. Jis gavo Lotaringijos kunigaikštystė poručiko laipsnį.

Seimo deputatas nuo Kauno pavieto 1756 ir 1758 metais. 1764 metais Juozapas Prozoras tapo LDK generalinės konfederacijos nariu. 1764 metais jis buvo išrinktas pasiuntiniu (deputatu) nuo Kauno pavieto į konvokacinį ir karūnacinį seimus. Nuolatinės tarybos iždo departamento narys nuo 1777 metų. Seimo teisėjas 1784 ir 1786 metais.

Į 1773−1775 metų padalijimo seimą Juozapas Prozoras buvo paskirtas LDK iždo komisijos nariu. Jis buvo apdovanotas Švento Stanislovo (1775) ir Baltojo erelio (1785) ordinais.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jis buvo vedęs tris kartus. Pirma santuoka buvo su Felicijona Nemirovič-Ščit, Mstislavlio kašteliono Juozapo Nemirovičiaus-Ščit (m. 1745) ir Petronėlės Scholastikos Volodkovič dukterį. Vaikai nuo pirmos santuokos:

  • Karolis
  • Antanas
  • Ignotas Kajetonas
  • Petronėlė
  • Mariana

Po Felicijonos mirties (m. 1766) Juozapas Prozoras vedė antrą kartą (1767) Aleksandrą Zaranek. Vaikai nuo antros santuokos:

  • Barbora
  • Rožė

Trečią kartą Marianą Chalecką, nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kawalerowie i statuty Orderu Orła Białego 1705−2008, 2008.
  • Polski Słownik Biograficzny t. 28 s. 532