Vitebsko kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
Išimama iliustracija Rus-1113-1194.png, kurią naudotojas AFBorchert pašalino Commons projekte
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatizuotas brūkšnių taisymas.
Eilutė 76: Eilutė 76:
* 1264: Iziaslavas Briačislavičius
* 1264: Iziaslavas Briačislavičius
* 1270–1280/97: [[Michailas Konstantinaitis]] (Lietuvos dinastija)
* 1270–1280/97: [[Michailas Konstantinaitis]] (Lietuvos dinastija)
* 1280/97—1297: [[Vasilko Briačislavičius]]
* 1280/97–1297: [[Vasilko Briačislavičius]]
* 1297–1320: [[Jaroslavas Vasiljevičius]]
* 1297–1320: [[Jaroslavas Vasiljevičius]]
* 1320–1377: [[Algirdas]] (nuo 1345 m. ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis]]), vedė Jaroslavo dukterį [[Marija Vitebskietė|Mariją]] ir paveldėjo sostą;
* 1320–1377: [[Algirdas]] (nuo 1345 m. ir [[Lietuvos didysis kunigaikštis]]), vedė Jaroslavo dukterį [[Marija Vitebskietė|Mariją]] ir paveldėjo sostą;

18:57, 12 lapkričio 2016 versija

Віцебскае княства
Vitebsko kunigaikštystė
LDK dalinė kunigaikštystė 1320-1503

1101 – 1503
Sostinė Vitebskas
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Vitebsko kunigaikščiai
 1101–1129 (pirmasis) Sviatoslavas Vseslavičius
Era Viduramžiai
 - Atskilo nuo Polocko 1101 m., 1101
 - Paversta Vitebsko vaivadija 1503 m.

Vitebsko kunigaikštystė (rus. Витебское княжество) – XI a. – XIV a. senovės rusėnų, XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos dalinė kunigaikštystė dab. Baltarusijoje (daugiausia dab. Vitebsko sritis). Svarbiausias miestas – Vitebskas.

Istorija

Manoma, kunigaikštystė susikūrė XII a. ppradžioje, kaip Polocko kunigaikštystės dalinė kunigaikštystė, kai 1101 m. Polocko kunigaikštis Vseslavas Breslavičius padalijo savo valdas sūnums į 6-7 dalis. Vitebskas atiteko Sviatoslavui, kuris tapo Vitebsko šakos pradininku. Po to, kai Polocko žemę nusiaubė Kijevo kunigaikštystė, Sviatoslavas buvo išsiųstas į Bizantiją, ir į sostą sėdo jo sūnus Vasilko. Pasinaudodamas suirute krašte, jis užėmė Polocko sostą, ir ten valdė iki 1144 m.

1139 m. į Polocko žemę grįžus ištremtiems kunigaikščiams, prasidėjo Vitebsko kunigaikščių Vasilkovičių kovos dėl Polocko sosto, kur jie varžėsi su Minsko Glebovičiais ir Drucko Ragvolodovičiais. Šioje kovoje Vitebsko atstovams pavyko ilgiausiai išlaikyti Polocko sostą: iki XIII a. vidurio čia valdė 4 atstovai.

Nuo XII a. pabaigos – XIII a. pradžios stiprėjo Lietuvių žemių konfederacijos, nuo XIII a. vidurio – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės įtaka Vitebskui. Po to, kai paskutinis stiprus kunigaikštis Briačislavas Vasilkovičiaus 1232 m. tapo Polocko kunigaikščiu, įpėdinis nėra tiksliai žinomas. Kai Briačislavas mirė, Polocke pirmą kartą įsigalėjo Lietuvos kunigaikštis Tautvilas. 1262 m. jis skyrė savo sūnų Konstantiną į Vitebską. Nors po to vėl buvo sugrąžinta vietinė Vitebsko dinastija, dinastiniai santykiai su LDK nuolat glaudėjo.

Paskutinysis vietos kunigaikštis buvo Jaroslavas Vasiljevičius, kuris išleido dukrą Mariją už Algirdo. Po Jaroslavo mirties 1320 m., Algirdas paveldėjo kunigaikštystę ir ją įjungė į LDK kaip dalinę kunigaikštystę.

1508 m. Kunigaikštystės pagrindu suformuota Vitebsko vaivadija.

Kunigaikščiai

Minską valdė Riurikovičių Polocko atšakos atšaka, kurių pradininkas buvo Sviatoslavas Vseslavičius. Vietos kunigaikščių linija dar vadinama Vasilkovičiais.

Šaltiniai