Barbarosos operacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
219 pridėta baitų ,  prieš 5 metus
Galutinai dėl puolimo apsispręsta 1940 m. gruodžio mėnesį, po nesėkmingo [[Britanijos mūšis|Britanijos mūšio]]. „Barbarosos“ planas (''Fall Barbarossa''), pavadintas Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus ir imperatoriaus [[Frydrichas I Barbarosa|Frydricho I Barbarosos]] garbei,<ref name=slaptai>[http://www.slaptai.lt/index.php/zvalgyba-kontrzvalgyba/4419-puolimo-planas-buvo-pavadintas-sventosios-romos-imperijos-vokieciu-karaliaus-garbei.html slaptai.lt G. Aukštuolis Puolimo planas buvo pavadintas Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus garbei]</ref> buvo patvirtintas [[1940]] m. [[gruodžio 18]] d. fiurerio direktyva Nr. 21. Tik nuo 1941 m. sausio 18 d. planuojamas puolimas pradėtas vadinti ir „Barbarosos operacija“ (''Unternehmen Barbarossa'').
 
Direktyvoje Nr.21 apibrėžti pagrindiniai operacijos tikslai. Numatyti du pagrindiniai puolimo frontai, kuriuos skyrė Pripetės pelkės. Šiaurinėje dalyje buvo numatytas dviejų armijų grupių puolimas. Vienos armijų grupės tikslas buvo Leningradas, po to pasukant link Maskvos. Kita armijų grupė turėjo sutriuškinti sovietų pajėgas Baltarusijoje. Piečiau Pripetės pelkių veikianti armijų grupė turėjo užimti Kijevą ir Donieco baseiną. Pagal Hitlerio planą pagrindinės sovietų pajėgos turėjo būti apsuptos greitai judančių šarvuotosios technikos dalinių ir sunaikintos netoli sienos, o tada užimti svarbiausi politiniai ir ekonominiai centrai. Tarp A.Hitlerio ir armijos vadovybės išliko skirtumų vertinant prioritetus: A.Hitleris aukščiau kėlė politinius ir ekonominius tikslus, pvz., kuo greičiau susijungti su suomių pajėgomis ir užimti Ukrainos žemės ūkio regioną pietuose, tuo tarpu armijos vadovybė siekė kuo greičiau sunaikinti sovietų karinės galios ir komunikacijų centrą Maskvoje.
 
Galutiniame variante pagal „Barbarosos planą“ į Sovietų Sąjungą turėjo įsiveržti trys armijų grupės:
 
Naujasis planas numatė rasinį naikinamąjį karą „žydiško bolševizmo“ sugriovimui: turėjo būti užkariauta visa europinė Sovietų Sąjungos dalis, politinė ir karinė vadovybė išžudyta, o didelė civilių gyventojų dalis turėjo būti sunaikinta ir pavergta. Planuota, kad daugybė karo belaisvių ir civilių mirs badu, o pagal [[Generalinis_planas_„Ost“|generalinį planą „Rytai“]] po užkariavimo turėjo sekti didelio masto deportacijos, taip sudarant sąlygas užimtų teritorijų [[Germanizacija|germanizavimui]].
Tarp A.Hitlerio ir armijos vadovybės išliko skirtumų vertinant prioritetus: A.Hitleris aukščiau kėlė politinius ir ekonominius tikslus, pvz., kuo greičiau susijungti su suomių pajėgomis ir užimti Ukrainos žemės ūkio regioną pietuose, tuo tarpu armijos vadovybė siekia kuo greičiau sunaikinti sovietų karinės galios ir komunikacijų centrą Maskvoje.
 
Iš pradžių karą planuota pradėti 1941 m. gegužės 15 d.,<ref>[https://www.jewishvirtuallibrary.org/jsource/ww2/barbarossa.html www.jewishvirtuallibrary.org] World War II:Operation Barbarossa</ref> tačiau dėl Musolinio intervencijos į Britų Somalį ir ypač dėl jo pradėto karo su Graikija 1940 m. žiemą operacijos pradžia buvo atidėta, nes Hitleris buvo priverstas įsitraukti į karą su Graikija ([[Graikijos operacija]]). Vėliau, atsakydamas į karinį perversmą Jugoslavijoje, kuris nuvertė [[Trišalis paktas|Trišalį paktą]] pasirašiusią provokišką vyriausybę, Hitleris įsakė užpulti Jugoslaviją ([[Jugoslavijos operacija]]). Įsiveržimas į Graikiją ir Jugoslaviją atidėjo Barbarosos operacijos pradžią keturiomis savaitėmis.

Naršymo meniu