Grigalius Astikas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 26: | Eilutė 26: | ||
Politinę karjerą padarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] laikais. Dalyvavo [[1492]]–[[1494]] m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kare. Per [[Vedrošos mūšis|Vedrošos mūšį]] [[1500]] m. pateko į rusų nelaisvę. Išeiti į laisvę jam padėjo Aleksandro žmona, [[Ivanas III|Ivano III]] duktė Elena. [[1509]] m. grįžęs atgavo turėtas pareigas. Gavo valdyti [[Užpaliai|Užpalių]] ir Pienionių (netoli Kavarsko) seniūnijas. [[1510]] m. [[Krokuva|Krokuvoje]] su lenkų ponais tarėsi dėl bendros kovos prieš [[Krymo totoriai|Krymo totorius]].<ref>{{VLE|II|96|[[Henrikas Valeika]]|Grigalius Astikas}}</ref> |
Politinę karjerą padarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] laikais. Dalyvavo [[1492]]–[[1494]] m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kare. Per [[Vedrošos mūšis|Vedrošos mūšį]] [[1500]] m. pateko į rusų nelaisvę. Išeiti į laisvę jam padėjo Aleksandro žmona, [[Ivanas III|Ivano III]] duktė Elena. [[1509]] m. grįžęs atgavo turėtas pareigas. Gavo valdyti [[Užpaliai|Užpalių]] ir Pienionių (netoli Kavarsko) seniūnijas. [[1510]] m. [[Krokuva|Krokuvoje]] su lenkų ponais tarėsi dėl bendros kovos prieš [[Krymo totoriai|Krymo totorius]].<ref>{{VLE|II|96|[[Henrikas Valeika]]|Grigalius Astikas}}</ref> |
||
{{start box}} |
{{start box}} |
||
{{s-off}} |
{{s-off}} |
||
| Eilutė 34: | Eilutė 35: | ||
| after = [[Albertas Goštautas]]}} |
| after = [[Albertas Goštautas]]}} |
||
{{end box}} |
{{end box}} |
||
{{Trakų vaivados}} |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
15:56, 14 vasario 2013 versija
| Grigalius Astikas | |
|---|---|
| Astikai | |
| |
| Trimitai | |
| Gimė | apie 1470 m. |
| Mirė | apie 1518-1519 m. Kernavėje (?) |
| Tėvas | Stanislovas Astikas |
| Vaikai | Grigalius Astikas Stanislovas Stanislovaitis Astikas Jurgis Stanislovaitis Astikas |
Grigalius Astikas (apie 1470 m. Trakuose – apie 1518–1519 m. Kernavėje) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, valstybės veikėjas.
Biografija
Kilęs iš didikų Astikų giminės. Tėvas Stanislovas Astikas. Sūnūs: Grigalius Astikas, Stanislovas Stanislovaitis Astikas, Jurgis Stanislovaitis Astikas.
Valdė Alantą, Kavarską, Darsūniškį, Maišiagalą, turėjo žemių prie Kernavės, Musninkų, Upytės.
Veikla
Nuo 1494 m. rūmų maršalka. Anykščių, nuo 1493 m. Merkinės vietininkas. 1510–1518 m. Trakų vaivada.
Politinę karjerą padarė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro laikais. Dalyvavo 1492–1494 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kare. Per Vedrošos mūšį 1500 m. pateko į rusų nelaisvę. Išeiti į laisvę jam padėjo Aleksandro žmona, Ivano III duktė Elena. 1509 m. grįžęs atgavo turėtas pareigas. Gavo valdyti Užpalių ir Pienionių (netoli Kavarsko) seniūnijas. 1510 m. Krokuvoje su lenkų ponais tarėsi dėl bendros kovos prieš Krymo totorius.[1]
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Mikalojus Radvila II |
 1510–1518 |
Po to: Albertas Goštautas |
Šaltiniai
- ↑ Henrikas Valeika. Grigalius Astikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 96 psl.
| |||||||||||||||||||||||
[[]]