Lenkų kalba

Lenkų kalba Język polski
Kalbama	Lenkijoje, taip pat didelės lenkiškai kalbančių grupės yra JAV, Vokietijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Lietuvoje, Kanadoje, Izraelyje, Rusijoje, Kazachstane, Latvijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Australijoje, Rumunijoje, Azerbaidžane
Kalbančiųjų skaičius	40 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	21
Kilmė	indoeuropiečių  - slavų    - vakarų slavų
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Lenkija  Europos Sąjunga
Kalbos kodai
ISO 639-1	pl
ISO 639-2	pol
ISO 639-3	pol

Lenkų kalba – viena iš vakarų slavų kalbų, priklauso lechų pogrupiui. Lenkų kalbai artimiausios yra kašubų ir polabų kalbos.

Ypatybės

Tai trečia pagal kalbančiųjų skaičių slavų kalba (po rusų ir ukrainiečių).

Raštas lotyniškos abėcėlės pagrindu. Kalba turi nosinius garsus ą, ę. Dažniausiai kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo.

Dialektai

• Didžiosios Lenkijos (wielkopolski) - Vakarų Lenkija
• Žemutinės Vyslos-Mazovijos (mazowiecki) - Centrinė Lenkija
• Mažosios Lenkijos (małopolski) - Pietų Lenkija
• Silezijos (śląski, Ślůnsko godka) - Pietvakarių Lenkija
• Kresų dialektai (polszczyzna kresowa) - Lietuva, Latvija, Baltarusija, Ukraina

Abėcėlė

Lenkų kalboje naudojamos 32 raidės: a ą b c ć d e ę f g h i j k l ł m n ń o ó p r s ś t u w y z ź ż. Trys papildomos raidės q v x gali pasitaikyti iš kitų kalbų paimtuose žodžiuose, jei paliekama originali rašyba. Ą, Ę, Ń ir Y niekada nebūna žodžio pradžioje, todėl didžiosiomis raidėmis užrašomos tik tada, kai visas žodis rašomas didžiosiomis raidėmis.

Fonologija

Lenkų kalboje yra 8 balsiai (6 vadinami grynaisiais ir 2 - nosiniais), 22 priebalsiai (iš jų vienas nosinis) ir 2 pusbalsiai, užrašomi kaip j ir ł.

Nuorodos

Vikižodynas

• pol Duomenys apie kodu „pol“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
• Lietuvių-lenkų ir lenkų-lietuvių kalbų žodynas